Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

„Vilniaus prekyba“ ir N.Numavičius pertvarkė paramos fondo veiklą, investavimo strategiją

Vieną didžiausių Lietuvoje verslo grupių valdanti bendrovė „Vilniaus prekyba“ ir jos pagrindinis akcininkas Nerijus Numavičius pertvarkė labdaros ir paramos fondo „Vilties spindulys“, kuris 2002 metais dalyvavo finansinėje schemoje iš valstybės susigrąžinant 22 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), veiklą ir investavimo strategiją.
Nerijus Numavičius
Nerijus Numavičius / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Fondo pavadinimas pakeistas į „Vilniaus prekybos“ paramos fondas „Dabar“, didžioji dalis fondo turimų lėšų bus investuojama į nekilnojamąjį turtą ir mažos rizikos vertybinius popierius bei laikoma aukštus reitingus turinčiuose bankuose, pranešė „Vilniaus prekyba“.

„Norime galutinai užverti pilkuosius fondo praeities lapus ir imtis naujos veiklos pradėdami nuo naujo balto lapo. Siekdami visiško skaidrumo, kasmet teiksime visuomenei fondo veiklos ataskaitas – ir apie suteiktą paramą, ir apie finansinius šaltinius“, – pranešime teigė „Vilniaus prekyba“ valdybos pirmininkė ir direktorė Raimonda Kižienė.

Paramos fonde šiuo metu yra sukaupta 13,67 mln. eurų, šias lėšas valdo bendrovė „Vestodija“ (buvusi „Optimali investicija“), kuri iki praėjusių metų pradžios valdė nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtros bendrovę „GVP Invest“ bei į NT investuojančią Olandijos įmonę „AEP Capital“. Dalis pastarosios valdomo turto yra Baltarusijoje. Pirmąjį 2016-ųjų pusmetį abi šios įmonės buvo parduotos.

Pasak „Vilniaus prekybos“ Korporatyvinių reikalų vadovo Arvydo Žilinsko, investicijų į šias įmones buvo atsisakyta, nes jos buvo rizikingesnės bei neatnešė prognozuotų rezultatų.

„Iki 2015-ųjų vidurio buvo pasirinkta didesnės rizikos investicijų strategija, todėl fondo lėšos buvo investuotos į didesnę tikėtiną grąžą galinčius užtikrinti NT objektus ir vertybinius popierius. Įvykus pasaulinei ekonomikos krizei ši rizika nepasiteisino, fondo turto vertė sumažėjo 3,6 mln. eurų, todėl 2015 metais buvo nuspręsta visas rizikingas investicijas parduoti ir iš esmės peržiūrėti ir atnaujinti fondo investavimo strategiją“, – BNS sakė A.Žilinskas.

„Šios strategijos pasikeitimas lėmė ir „Vestodijos“ valdomų antrinių bendrovių struktūros pokyčius – NT objektai buvo parduoti kartu su jiems valdyti įsteigtomis įmonėmis, taip pat buvo parduota „GVP Invest“ (...) Visos lėšos už įmones ir jų valdytas investicijas buvo sugrąžintos į „Vestodijos“ sąskaitą“, – pridūrė jis.

BNS duomenimis, „AEP Capital“ akcijos pernai kovą buvo perleistos VP grupės akcininkų valdomos nekilnojamojo nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „M.M.M. projektai“ antrinei įmonei „Oland International“. „GVP Invest“ pernai pavasarį taip pat buvo parduota „M.M.M. projektams“, tačiau lapkričio mėnesį vienintele įmonės akcininke tapo bendrovė „Maisto tiekimas“.

„Maisto tiekimą“ kontroliuoja buvęs VP grupės akcininkas Mindaugas Bagdonavičius, kuris valdytus maždaug 2 proc. grupės įmonių akcijų paketus taip pat pernai lapkritį pardavė N.Numavičiaus kontroliuojamai bendrovei „Bertona Holdings Limited“ ir vienai iš grupės finansines lėšas valdančių investicijų bendrovių „Stetas“.

Pasak A.Žilinsko, pagal fondo dalininkų pernai patvirtintą naują mažos investicijų rizikos strategiją, iki 80 proc. turimų lėšų bus investuojama į nekilnojamąjį turtą, iki 20 proc. – į mažos rizikos vertybinius popierius, neinvestuotos lėšos bus laikomos aukštus reitingus turinčiuose bankuose. Pagal naująją strategiją investuojama bus tik Europos Sąjungoje.

„Vienas iš investavimo sprendimų – įsigyti NT objektus iš trečiųjų šalių, kuriuose sėkmingai veikia grupės įmonių verslas, ir kurie gali užtikrinti nuolatinę teigiamą grąžą numatomiems fondo paramos projektams finansuoti. Dalį lėšų fondas investavo į mažos rizikos vertybinius popierius ir iš trečiųjų šalių įsigijo vieną NT objektą Vievyje, kuriame veikia „Maxima LT“ tinklui priklausanti parduotuvė bei „Eurovaistinių“ tinklui priklausanti vaistinė. Šiai investicijai valdyti „Vestodija“ įsteigė įmonę „Vievio NT“, – tvirtino A.Žilinskas.

Jo teigimu, fondas ketina tęsti investicijas į kitus NT objektus, kurie generuotų nuolatines nuomos pajamas. Nuspręsta rinktis saugias investicijas, didelį dėmesį skirti skaidrumui, viešai teikti fondo veiklos ataskaitas.

„Siekiant išgryninti atsakomybę už konkrečių objektų valdymą, kiekvienam investiciniam projektui įsteigiama viena ar kelios antrinės bendrovės, priklausomai nuo investicijos specifikos“, – sakė A.Žilinskas.

Pasak R.Kižienės, fondo paramą ketinama skirti iniciatyvoms, padedančioms užtikrinti kokybišką švietimą, įskaitant paramą žmonių su negalia švietimui ir jų integracijai. Fondas taip pat teiks paramą mokslo, kultūros, meno, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos bei kitose visuomenei reikšmingose srityse. Paramos projektai bus finansuojami iš investicinės grąžos.

Paramos ir labdaros fondas, kuris iki šiol buvo žinomas „Spindulio“ ir „Vilties spindulio“ pavadinimais, veiklą pradėjo 2002 metais, o jo finansinis turtas suformuotas fondui atlikus daug kontroversijų sukėlusius nekilnojamojo turto sandorius su bendrove „VP Market“ ir šiems sandoriams pritaikius tuo metu galiojusią PVM mokesčio lengvatą.

2002-2016 metais fondas paramai ir labdarai skyrė 4,8 mln. eurų. Fondo dalininkai yra „Vilniaus prekyba“ ir N.Numavičius, fondui vadovauja „Vilniaus prekybos“ vidaus audito vadovė ir bendrovės „Ermitažas“ valdybos pirmininkė Elena Aleknavičienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos