Iš viso įvairioms priemonėms iki 2023-iųjų iš savivaldybės biudžeto ketinama skirti beveik 1,24 mln. eurų, didžiausia dalis – beveik 370 tūkst. būtų atriekta švietimo pagalbos specialistams, dar keliolika tūkstančių – moksleivių pavėžėjimui, palydai į mokyklas. Naujovė – atsižvelgiant į koronaviruso situaciją, numatyta aprūpinti romų vaikus nuotoliniam mokymuisi reikiamomis ugdymo priemonėmis.
Per 100 tūkst. planuojama skirti ir šios tautybės vaikų neformaliajam ugdymui dienos centruose, stovyklose, būreliuose, meno mokyklose ir kitur. Vasaros stovykloms numatyta dar apie 20 tūkst. eurų.
Kuriamas ir rėmimo fondas įdarbinamiems romams, t. y. bus atrinktos ir finansuojamos nevyriausybinės organizacijos, jei jų projektai padės įdarbinti bent 10 romų tautybės asmenų. Tam iš viso 2020–2023 metais iš savivaldybės biudžeto prašoma 100 tūkst. eurų. Finansinės paskatos bus skiriamos ir romus įdarbinančioms Vilniaus savivaldybės įstaigoms bei organizacijoms – čia taip pat planuojama įdarbinti 10 asmenų.
Kaip BNS sakė programos rengimui vadovavusi tarybos narė Evelina Dobrovolska, senoji, iki 2019-ųjų trukusi programa buvo orientuota tiesiogiai į dabar jau išardytą romų taborą, nes tuo metu jis buvo didžiausia problema.
„Nauja programa orientuojama tiesiogiai į pačius romus ir į integraciją, kuri tą ir reiškia – įsiliejimą į visuomenę. Dalis priemonių yra tęstinės, nors ir kiek pakoreguotos, pavyzdžiui, užtikrinti romų dalyvavimą mokyklose, vasaros stovyklų finansavimą ir panašiai. Iš naujų priemonių, turime numatytus specialisto etatus ugdymo įstaigose, kurie padėtų romų vaikams“, – teigė E.Dobrovolska.
Pasak jos, taboro gyventojams išsikėlus į būstus kitose sostinės vietose, kriminogeninė situacija jose dar stebima, tačiau, anot E.Dobrovolskos, tai daroma kitomis priemonėmis, nei anksčiau.
„Tabore dažniausiai kaimynai neskundžia vieni kitų. Kadangi dabar visi išsibarstę, yra pasirinkę socialinius būstus arba nuomojasi, kaimynai, matydami, kad kažkas yra ne taip, labai greitai reaguoja – paskundžia“, – skirtumus paaiškino ji.
Anot tarybos narės, dėl visuomenėje tvyrančio nepasitikėjimo romams vis dar sunku rasti būstą, tad savivaldybė, jei pritars taryba, numatys naują galimybę sumokėti už juos būsto nuomotojų prašomą užstatą.
Taip pat šiemet ir 2021-aisiais dar numatoma vykdyti būsto paieškas iš Kirtimų taboro išsikėlusiems čigonams. Be kita ko, numatyta beveik 300 tūkst. eurų kompensacijoms, skirtoms daliai nuomos mokesčio padengti, jei būstas nuomojamas ne Vilniaus mieste.
Rengiant programą, analizuotos ir tarptautinių organizacijų rekomendacijos atkreipti dėmesį į sudėtingesnę romų moterų situaciją, lyginant su vyrais. Joms, pasak E.Dobravolskos, nevyriausybinių organizacijų atstovai turėtų rengti įvairius susitikimus, tam tikrų profesijų kursus, teiktų informaciją ir pagalbą dėl smurto artimoje aplinkoje. Tam trejiems su puse metų numatyta apie 100 tūkst. eurų.
Toliau bus rengiami ir specialūs mokymai teisėsaugos, švietimo institucijoms, kurie leistų geriau suprasti etninės grupės situaciją dabar, romams pasklidus po Vilnių.
Programą žadama peržiūrėti kas ketvirtį, koreguoti numatytas priemones.
„Kai nebeliko taboro, tai iš esmės labai svarbu žiūrėti, kokia situacija yra šiandien, būtina atliepti tuos poreikius. Jei matome, kad kažkuri priemonė veiksminga, o, galbūt, yra poreikis ją keisti – numatoma galimybę tą daryti“, – sakė politikė.
Programoje numatyta ir toliau skatinti suaugusių romų raštingumą ir tobulinti profesinius bei socialinius įgūdžius, užtikrinti vaikų skiepus, įvertinti jau vykusios ir būsimos integracijos programų efektyvumą, atlikti tyrimą dėl romų diskriminacijos sveikatos sektoriuje.
Taip pat žadama viešinti žiniasklaidoje gerąsias praktikas, romų ir su jais dirbančių organizacijų pasiekimus.
E.Dobravolska teigia, kad keičiasi ir vilniečių požiūris į romus, mažėja stereotipų, vis dažniau pristatomas romų socialinis verslas, pvz. kavinės ir panašiai.
