Tarp investicijų šaltinių papildomai numatytos Europos Sąjungos lėšos, kurias bendrovė tikisi gauti kaip paramą planuojamiems projektams. Įtraukus ES paramą bendra trejų metų investicijų į šilumos tiekimo tinklus suma sieks apie 30 mln. eurų. Pagal pakoreguotą planą 2017 m. VŠT investuos į šilumos tiekimo tinklų atnaujinimą 2,356 mln., 2018 m. – 12,4 mln., o 2019 m. – 15,2 mln. eurų.
Pasak VŠT generalinio direktoriaus Manto Buroko, investicijos per trejus metus leis atnaujinti apie 25 km tinklų, kurie eksploatuojami 40–60 metų. Renovuotuose tinklo ruožuose šilumos nuostoliai bus sumažinti apie 38 proc., bendrovė sutaupys 800 tne kuro (dabartinėmis kainomis tai sudaro apie 200 tūkst. eurų). Renovacija turės teigiamos įtakos ir aplinkai, nes išmetamo į aplinką CO2 sumažės 1535 tonomis.
„Šių investicijų tikslas – atstatyti susidėvėjusias šilumos tinklo atkarpas, užtikrinti patikimą šilumos tiekimą vartotojams ir mažinti šilumos nuostolius šilumos tinkluose. Todėl pirmiausia planuojame rekonstruoti labiausiai susidėvėjusias šilumos trasas. Įvykdžius renovacijas, bendras šilumos trasų defektų, nustatomų hidraulinių bandymų metu, skaičius bus kur kas mažesnis, o tai reiškia, kad ir karšto vandens išjungimų dėl defektų šalinimo bus kur kas mažiau, kas ypač aktualu gyventojams, kurie tokiais atvejais patirtų tam tikrą diskomfortą“, – sako VŠT gen. direktorius Mantas Burokas.
Bendrovė planuoja pakloti naujas šilumos trasas optimizuodama vamzdžių diametrą ir maršrutą pagal dabartinį šilumos poreikį. Įvykdžius tinklų renovaciją, prailgės šilumos trasų tarnavimo laikas, pagerės šilumos tinklų savybės.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta ir Vilniaus miesto šilumos gamybos įrenginių aplinkosaugos investicijų plano korekcijoms. Pagal patvirtintą planą VŠT įsipareigoja iki 2020 metų investuoti į aplinkosaugos (NOx) priemonių diegiamą šilumos gamybos įrenginiuose beveik 15 mln. eurų.
Investicijos į aplinkosaugos priemonių diegiamą šilumos gamybos įrenginiuose vykdomos vadovaujantis griežtesnius aplinkosauginius reikalavimus kurą deginantiems šilumos gamybos įrenginiams nustatančia Europos Sąjungos direktyva bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu dėl pereinamojo laikotarpio direktyvos įgyvendinimui taikymo.
VŠT vadovo Manto Buroko teigimu, Vilniaus miesto šilumos gamybos įrenginių aplinkosaugos investicijų planas 2017–2020 m. buvo atnaujintas atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją nuo aplinkosaugos investicijų plano patvirtinimo 2014 metais ir siekį sumažinti būsimų darbų kainą.
„Mūsų skaičiavimais, šilumos gamybos įrenginių rekonstravimo projektus tikslingiau planuoti dvejų metų laikotarpiui dėl ribotų tokio tipo darbus galinčių atlikti rangovų pajėgumų bei darbų vykdymo apribojimų šildymo sezono metu. Be to, ilgesnis projektų įgyvendinimo laikotarpis leistų tikėtis mažesnių rangos darbų kainų“, – teigia Mantas Burokas.
Pristatydama aplinkosaugos plano korekcijas VŠT akcentuoja bendrovės tikslą didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą sostinės šilumos gamybos ūkyje. Tokiu atveju investicijos į kai kurių VŠT įrenginių taršos mažinimo priemones nebebūtų tikslingos, nes miesto šilumos poreikiui patenkinti pilnai užtektų pigesnę šilumos energiją gaminančių įrenginių, naudojančių kurą iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
„Šiuo metu vienas iš svarbiausių mūsų įmonės tikslų – biokuro panaudojimo plėtra iki 100 MW, tai reiškia, kad per kelerius artimiausius metus biokuro dalį šilumos gamyboje norime padidinti iki 70–80 proc. Todėl, mūsų manymu, anksčiau planuotos aplinkosaugos priemonių investicijos dviem šiuo metu eksploatuojamiems įrenginiams vienoje iš rajoninių katilinių nebūtų tikslingos, nes jų ateityje nebenaudotume“, – sako VŠT gen. direktorius.
