VŠT normalizuotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (normalizuota EBITDA) sumažėjo 63 proc. (9,1 mln. eurų) ir siekė 5,3 mln. eurų.
„Įprasta manyti, kad šalta žiema šilumos tiekėjams yra tikras išganymas, tačiau tai tik dalis tiesos. Šaltesnė šių metų žiema iš tiesų didino šilumos energijos suvartojimą, tačiau šilumos gamybai teko naudoti brangesnį kurą, o išaugusias sąnaudas „sugėrė“ įmonė – klientams kainos nedidėjo. Maža to, šiemet vidutinė svertinė šilumos kaina klientams buvo netgi mažesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Taigi pardavėme daugiau, tačiau uždirbome mažiau. Įtakos turėjo ir griežtas karantinas, ribojęs galimybes teikti tokias paslaugas kaip skaitiklių keitimas ar metrologinė patikra. Aplinkybių visuma lėmė kuklesnį pelningumą, tačiau iš esmės rezultatais esame patenkinti“, – sakė VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.
Pirmąjį ketvirtį sąnaudos gamybai, lyginant su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo net 57 proc. arba 15,1 mln. eurų ir iš viso sudarė 41,6 mln. eurų. Augimą lėmė gerokai padidėjusios gamtinių dujų ir biokuro kainos, taip pat dėl šaltų orų išaugusi gamtinių dujų dalis šilumos gamyboje. Tai, savo ruožtu, 54 proc. išaugino apyvartinių taršos leidimų (ATL), naudojamų atsiskaitymui už CO2 emisiją, poreikį. Tuo pat metu atviroje rinkoje parduodamų ATL vidutinė svertinė kaina, lyginant su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, buvo 56 proc. didesnė.
Iš viso šiemet per pirmąjį ketvirtį bendrovė į Vilniaus šilumos tinklą patiekė 1 347 GWh šilumos energijos, t.y. 26 proc. (280 GWh) daugiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu (1 067 GWh). VŠT gamybos objektuose pagamintas šilumos energijos kiekis išaugo 36 proc. (243 GWh) ir siekė 917,1 GWh. Iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigytos šilumos energijos kiekis augo 10 proc. (37 GWh) ir siekė 430,3 GWh. Bendrovė per tą patį laikotarpį Vilniaus miestui patiekė 1 603 tūkst. m3 karšto vandens (3 proc. arba 51,2 tūkst. m3 daugiau nei pernai) bei pagamino 49,4 GWh elektros energijos (3 proc. arba 1,4 GWh mažiau nei pernai).
Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinė svertinė šilumos kaina sudarė 4,21 ct/kWh su PVM ir, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 9 proc. (0,42 ct/kWh). Esminius šilumos kainos pokyčius lėmė mažesnės į šilumos kainas įskaičiuotos gamtinių dujų, biokuro ir šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų kainos.
Skaičiuojant šilumos kainą, kintama bazinės kainos dedamoji apskaičiuojama įvertinant naudojamo kuro kainas su dviejų mėnesių vėlavimu, t.y. skaičiuojant 2021 m. sausio – kovo mėnesių šilumos kainas buvo atitinkamai naudojamos 2020 m. lapkričio – 2021 m. sausio mėnesių kuro kainos. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto šilumos vartotojai sąskaitas už šildymą gavo mažesnėmis kuro kainomis nei buvo faktinės VŠT gamyboje sunaudoto kuro kainos. Toks kuro kainų prasilenkimas laikotarpyje lėmė, kad pajamų už šilumos tiekimą VŠT surinko mažiau nei patyrė kuro įsigijimo sąnaudų.
