Privataus partnerio atrankai „Litexpo“ konkurso neprireikė. Parodų rūmų partneriais gardaus kąsnio medžioklėje tapę verslininkai teigia, kad konkurso čia ir nereikėjo. Beje, galimi Sporto rūmų šeimininkai turi margą verslo istoriją, kurioje – ir bankininkystė Rusijoje kartu su žmogumi iš Sporto rūmus andai valdžiusios V.Romanovo imperijos. Negana to, „Litexpo“ vadovybę su privačiais partneriais sieja bendra praeitis.
Dvi dienos – dvi įmonės
Apie „Litexpo“ ambicijas šeimininkauti Sporto rūmuose žiniasklaida jau buvo suuodusi. „Verslo žinias“ sudomino pernai, lapkričio 20 d., įsteigta bendrovė „Litexpo Events“, kurios 100 proc. akcijų valdė „Litexpo“.
Tada parodų centro vadovybė tikino naujo verslo nesiejanti būtent su rūmais ant Neries kranto. Esą renginių organizavimo įmonė būtų buvusi įsteigta ir be planų, susijusių su Sporto rūmais.
Ir iš tiesų – „Litexpo Events“ Sporto rūmuose turbūt nešeimininkaus. 15min šaltinių teigimu, tuo užsiimti turėtų kita bendrovė – diena anksčiau įsteigta „Litexpo Infrastrūktūra“.
Šuolis į bankininkystę – su žmogumi iš V.Romanovo imperijos
Skirtingai nei „Litexpo Events“, „Litexpo Infrastruktūra“ nėra vien valstybinio kapitalo įmonė. 15min turimi oficialūs bendrovės steigimo dokumentai rodo, kad beveik pusę jos akcijų valdo privatus verslas.
Steigiant „Litexpo Infrastruktūrą“, „Litexpo“ naujoje įmonėje pasiliko kontrolinį 51 proc. akcijų paketą. Likę 49 proc. teko bendrovei „Infrastruktūra LT“. Šios bendrovės, anksčiau turėjusios „BLT Projects“ pavadinimą, akcininkai – Vitalijus Kuodis ir Paulius Baltrėnas. Jie dalyvauja Klaipėdos „Švyturio“ arenos valdyme – tiek Ūkio ministerija, tiek „Litexpo“ tai įvardija kaip kone pagrindinį tokio partnerio pasirinkimo motyvą.
Tačiau tai ne viskas. Abu bendrovės „Infrastruktūra LT“ akcininkai turi tiesioginių sąsajų su renginių organizatoriumi „Makroconcert“ bei šios verslo grupės akcininku Arūnu Mikniumi. V.Kuodis – verslo grupės „TicketEx Group“, valdančios bilietų platinimo verslą Lietuvoje ir Baltarusijoje, valdybos pirmininkas. „Bilietai LT“ ir „Makroconcert“ konsorciumui 2010 m. patikėtas Klaipėdos „Švyturio“ arenos valdymas. P.Baltrėnas – buvęs „Makroconcert“ vadovas. Be to, jis kartu su A.Mikniumi dalyvavo savotiškoje verslo avantiūroje.
P.Baltrėnas ir A.Miknius – buvę Rusijos banko „Kapitalbank“ akcininkai. Jie abu spėjo iš banko savininkų gretų pasitraukti prieš tai, kai jį užgriuvo bėdos. Prieš porą savaičių apkarpyti banko reitingai, sutrumpintas padalinių darbo laikas. O praėjusią savaitę Rusijos centrinis bankas sustabdė „Kapitalbank“ licencijos galiojimą ir paskyrė laikinąją banko administraciją. Praėjusią savaitę „Kapitalbank“ taip pat pats kreipėsi į teismą su prašymu bankui iškelti bankroto bylą.
P.Baltrėnas „Kapitalbank“ akcininku buvo nuo 2011 m. pabaigos iki maždaug 2013 m. kovo – tada jo nebeliko oficialiuose banko savininkų sąrašuose. 15min turimuose banko dokumentuose nurodoma, kad verslininko akcijų paketo dydis svyravo nuo 1,2 iki 6,49 proc.
Beje, kurį laiką P.Baltrėnas „Kapitalbank“ valdyme dalyvavo kartu su Dariumi Zakarausku. Šis verslininkas V.Romanovo imperijos gyvavimo laikais vadovavo jai priklausiusiai Bosnijos gamyklai „Birač“. D.Zakarauskas beveik 20 proc. „Kapitalbank“ akcijų įgijo 2012 m. gruodį, P.Baltrėnas tada disponavo kukliu 1,2 proc. akcijų paketu. Kitame banko akcininkų sąraše, paskelbtame 2013 m. balandį, dabartinio „Infrastruktūra LT“ akcininko pavardės nebebuvo.
Kam P.Baltrėnas perleido savo akcijas, tiksliai nustatyti sunku. Vis dėlto 2013 m. balandį, palyginti su 2012 m. pabaigos akcininkų struktūra, pastebimai padidėjo tik vieno akcininko dalis. Šis akcininkas – tai Kipre registruota bendrovė „Iroketa Holdings Limited“. Jos savininku įvardijamas Rusijos dainininko Vito prodiuseris Sergejus Pudovkinas.
Pasigenda informacijos iš „spectarnybų“
„Litexpo“ valdybos pirmininkas, buvęs ūkio ministras Petras Čėsna 15min teigė susipažinęs su privačiais partneriais ir jų patirtimi. Pirmiausiai jis pabrėžia Klaipėdos areną. Sykiu jis užsiminė, esą informacija apie privačius investuotojus buvo renkama – bet ne per „spectarnybas“.
„Jie dirba su Klaipėdos „Švyturio“ arena, dirba su Klaipėdos savivaldybe. Mes buvome susitikę su savivaldybės vadovais, pasižiūrėjom, kaip ta arena. Kiek mums įmanoma, mes rinkome informaciją. Bet mes neturim galimybės per spectarnybas susirinkti informaciją apie galimą partnerį“, – kalbėjo P.Čėsna.
Oo... Tai jūs čia kaip spectarnyba dirbate. Sveikinu.
Išgirdęs viešai prieinamais duomenimis grįstą informaciją apie „Litexpo“ partnerių ryšius su „Makroconcert“ ir žlugusiu Rusijos banku, pašnekovas nepagailėjo komplimentų.
„Oo... Tai jūs čia kaip spectarnyba dirbate. Sveikinu“, – aiktelėjo P.Čėsna.
Tiesa, „Litexpo“ valdybos pirmininkas prasitarė žinojęs apie P.Baltrėno investiciją į žlugusį „Kapitalbank“. „Jau jis keleri metai ten ne akcininkas – 5 ar 6 metai“, – sakė P.Čėsna, pora metų „pasendindamas“ „Litexpo“ partnerio pasitraukimą iš Rusijos banko.
Jis neskuba „Litexpo Infrastruktūros“ tituluoti Sporto rūmų valdytojo konkurso favorite.
„Čia viskas, rusiškai, vilami po vode pisana [šakėmis ant vandens rašyta – rus.]. Su Sporto rūmais kas dirbs – tai aš nežinau. Ten bus paskelbtas konkursas, ir kas jį laimės, tie ir dirbs. O kad „Litexpo“ galimam tokiam konkursui ruošiasi – taip“, – sakė P.Čėsna.
Paklaustas, ar nemato rizikos, jog vienos verslo grupės interesai „Litexpo Infrastruktūros“ sėkmės atveju gali būti proteguojami, valdybos pirmininkas patikino, jog nuo tokių rizikų saugo valstybei minimalią persvarą duodantis 51 proc. akcijų paketas.
„Oi, ne. „Litexpo“ turi kontrolinį paketą toje bendroje įmonėje. Jie [privatūs partneriai] turi mažiau, bet jų patirtis reikalinga. Vien „Litexpo“ būtų per sunku“, – svarstė P.Čėsna.
Klausiamas, kaip parinktas privatus partneris, pašnekovas teigė tikslaus mechanizmo nežinantis. Tačiau, pavyzdžiui, „Siemens“ arenos operatoriai esą netiko – mat jie vieną areną Vilniuje jau turi.
„Kas valdo „Siemens“ areną – tame pačiame mieste negali konkuruoti. Nenormalu. Dabar, jeigu jie Klaipėdoje dirba, tai Vilniaus mieste jie nekonkuruos. Pasirinkimas nedidelis buvo ir nedaug čia tų norinčių buvo su mumis bandyti kartu dirbti“, – atviravo P.Čėsna.
Pasak jo, nesėkmės konkurse atveju „Litexpo Infrastruktūros“ lauks pakasynos. „Mes bet kada galim nuspręsti – naikinam, ir viskas. Jeigu mes nelaimėsim Sporto rūmų, tai naikinsim tą bendrą įmonėlę“, – nesismulkino P.Čėsna.
Bendra praeitis: kas sieja „Litexpo“ vadovą su privačiais partneriais
„Litexpo“ partnerio Sporto rūmų medžioklei ieškojo be konkurso. Kaip 15min teigė „Litexpo“ vadovas Mindaugas Rutkauskas, „Infrastruktūra LT“ pasirinkta žvalgant rinką ir teikiant pasiūlymą pasirinktiems verslininkams.
„Pasižiūrėjome, kas rinkoje darbuojasi, kas galėtų būti su tinkama patirtimi partneris mūsų projektams. Ir atitinkamai atsirinkome“, – sakė M.Rutkauskas.
Pasak jo, partnerių ieškota tarp „didelių objektų valdytojų“, kurių nėra daug – esą tai ir apribojo partnerių paieškas.
Nors „Litexpo“ ir turi didesniąją naujos įmonės akcijų dalį, privatūs partneriai taip pat ne pėsti. Solidus akcijų skaičius jiems užtikrina ne tik gerą potencialaus pelno dalį, bet ir vadinamąjį blokuojantį paketą, kuriuo, esant reikalui, galima pasinaudoti neleidžiant vienokių ar kitokių sprendimų.
M.Rutkausko žodžiais, tokios akcijų proporcijos buvo „derybų rezultatas“. Derybomis „Litexpo“ vadovas liko patenkintas. „Tokiame projekte privačiam partneriui dalyvauti yra pakankamai daug rizikos. Ir tai, kad mes turime kontrolinį paketą, mūsų yra didelis pasiekimas“, – įsitikinęs jis.
Galimos dalies rinkos dalyvių protegavimo rizikos „Litexpo“ vadovas teigė nematantis – esą išimtys niekam netaikomos „Litexpo“ rūmuose, jų, pergalės atveju, nebus ir Sporto rūmuose.
M.Rutkausko teigimu, „Litexpo“ šiuo metu tik žvalgosi į Sporto rūmus – esą galutinis sprendimas dėl dalyvavimo operatoriaus konkurse dar nėra priimtas.
Beje, „Litexpo“ vadovo biografijoje - jį su privačiais investuotojais saistantys įrašai. M.Rutkauskas savo „LinkedIn“ profilyje nurodo 2008-2010 m. vadovavęs žiniasklaidos bendrovėms „Balsas.lt“ ir „Balsas.lt leidiniai“. „Makroconcert“ veidas A.Miknius ne kartą buvo minimas tarp savininkų šios žiniasklaidos grupės, kurią prieš keletą metų paskandino „vokelių“ skandalas.
Investuoja į įvairiapusišką pasiūlymą
15min pavyko susisiekti su vienu iš privačių „Litexpo“ partnerių V.Kuodžiu. Paklaustas, kodėl į Sporto rūmų valdytojo konkursą nutarė eiti kartu su valstybės valdoma įmone, jis pirmiausiai akcentavo tai, jog jam su P.Baltrėnu netrūksta patirties, pvz., koncertų ar sporto varžybų organizavime, o štai darbe su konferencijomis kur kas didesnį bagažą turi „Litexpo“.
„Mes neturime patirties konferencijų organizavime“, – konstatavo verslininkas.
Pasak jo, akcijų proporcijos – savotiškas kompromisas. Esą valstybinei įmonei per derybas leista turėti kontrolinį paketą, o privatūs investuotojai „neprieštaravo ir sutiko“.
Ryšių su „Makroconcert“ V.Kuodis nesureikšmino. Sykiu jis išsamiai paaiškino, kodėl pretenduodamas į Sporto rūmų valdytojus pasirinko būtent P.Baltrėną ir „Litexpo“.
„Aš su P.Baltrėnu esu partneris įmonėje „Infrastruktūra LT“. Dėl to, kad jisai turi koncertų organizavimo verslo patirties. (...) Aš, per bilietų sritį, turiu patirties žiūrovų įpročiuose: į kur eina, ką daro. Ir tai buvo esminis dalykas, kodėl mes tai pasiūlėme ir kodėl tai buvo patrauklu. Todėl, kad turime patirtį. Daugiau čia buvo net ne įmonės, bet mūsų asmeninė patirtis“, – paaiškino V.Kuodis.
Nesėkmės konkurse verslininkas nebijo. Jis patvirtino, kad pralaimėjus konkursą „Litexpo infrastruktūra“ būtų išformuota. „Taip. Toks mūsų susitarimas. Visą laiką yra verslo rizika“, – sakė V.Kuodis.
Pasak jo, „Litexpo“ nereikėjo skelbti konkurso privataus partnerio paieškai. „Kiek teisininkai informavo – ne, nereikėjo“, – reziumavo V.Kuodis.
