2015 metais „Vilniaus vandenys“ patyrė 7,3 mln.eurų, o 2014 metais – 8,4 mln. eurų grynųjų nuostolių.
Nevertinant anksčiau suformuotų atidėjinių „Vilniaus energijos“ skolai, gautų palūkanų bei delspinigių, „Vilniaus vandenų“ grynasis praėjusių metų pelnas sudarytų 4,7 mln. eurų, o 2015 metais taip apskaičiuotas pelnas sudarytų 2,2 mln. eurų.
Gerus finansinius rezultatus lėmė sėkmingai įgyvendintos efektyvumo didinimo priemonės, reikšmingai sumažintas skolų lygis bei struktūriniai ir vadybiniai pokyčiai, teigiama bendrovės pranešime.
„Vilniaus vandenys“ per metus veiklos sąnaudas sumažino 4,2 mln. eurų – jos pernai siekė 24,7 mln. eurų.
2015 metų pabaigoje „Vilniaus vandenyse“ dirbo 937 darbuotojai, 2016 m. pabaigoje – 745.
„Vilniaus vandenų“ pardavimo pajamos pernai sudarė 40,6 mln. eurų, tai yra tiek pat, kaip ir 2015 metais. Daugiau nei pusę pajamų bendrovė gauna už centralizuotą nuotekų tvarkymą. Bendrovė eksploatuoja 8 nuotekų valyklas. „Vilniaus vandenys“ geriamąjį vandenį be Vilniaus miesto tiekia dar 16-oje teritorijų.
„Vilniaus vandenys“ infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai iki 2019 metų pabaigos ketina skirti maždaug 65,3 mln. eurų. Maždaug trečdalį jų sudarys Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, trečdalį – paskolos iš finansinių institucijų.
Daugiausia investicijų – maždaug 25 mln. eurų – bus skirta rekonstruoti Vilniaus nuotekų valyklai. Lėšų taip pat bus skirta vandentiekio bei nuotekų tinklams atnaujinti, naujiems vamzdynams tiesti, vandens gerinimo įrenginiams statyti.
Mokės dividendus
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius teigia, kad „Vilniaus vandenų“ rezultatai leidžia mažinti vandens tiekimo paslaugų kainas, o taip pat svarstyti ir dividendus.
„Kainų komisijai yra pateikti dokumentai, kad vandens tiekimo kainos gyventojams ir verslui būtų sumažintos 10 proc. Tikiuosi, kad komisija dokumentus greitai apsvarstys. Primenu, kad prieš dvejus metus ankstesnė „Vilniaus vandenų“ vadovybė buvo pradėjusi nuteikinėti, kad kainas reikės neišvengiamai didinti“, – teigia R.Šimašius.
Nauji tarifai, pasak mero, galėtų įsigalioti vasarą.
„Vilniaus vandenų“ valdybos pirmininkas Darius Nedzinskas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdoma bendrovė siekia stabilius dividendus mokėti kasmet – jie galėtų sudaryti 2-3 mln. Eur.
„Šiais metais norime išlaikyti tokį patį sąnaudų mažinimo tempą, dar labiau išskaidrinti valdymą ir sutaupyti. Sieksime išlaikyti stabilius pardavimus, gerinti klientų aptarnavimą ir pradėti mokėti stabilius dividendus“, – teigia D.Nedzinskas.
D.Nedzinskas paminėjo, kad 2015 m pabaigoje naujai valdybai perėmus įmonės vairą, „Vilniaus vandenų“ sąskaitoje tebuvo 400 tūkst. eurų grynų pinigų, tuo tarpu per mėnesį išmokamų atlyginimų fondas sudarė 1 mln. eurų, tiekėjams pradelstos skolos siekė 5 mln. eurų, o skolos bankams sudarė 26 mln. eurų.
„Kiekvienas tiekėjas galėjo paduoti mus į teismą ir galėjom atsidurti ant bankroto ribos. Sunkiai galėjome įsivaizduoti, kaip iš tokios situacijos išsisukti, o apie kažkokias dideles investicijas, kurios būtinos, nuotekų valyklos atnaujinimai, minčių nebuvo“, – teigia D.Nedzinskas.
Pasak jo, 2016 m. pradžioje bendrovė jau sąskaitoje turėjo 19 mln. Eur grynųjų pinigų, skolos tiekėjams sudarė 1,7 mln. eurų, o skolos bankams sudarė 21 mln. eurų. Turimi bendrovės finansiniai ištekliai, pasako jo, pakankami skoloms grąžinti, anksčiau su įmone nesiderėję bankai dabar noriai kalbasi dėl investicijų finansavimo.
Integruos komunalininkų sistemas
R.Šimašius teigė, kad „Vilniaus vandenys“ buvo pirmoji įmonė, kurios valdymas pertvarkytas pagal Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos OECD rekomenduojamą modelį, kitose įmonėse jis taip pat yra diegiamas.
„Sutvarkius įmonės vidinius procesus pasikeitimus turi pamatyti ir vartotojai. Todėl svarstome gerinti aptarnavimą platesniu mastu – integruoti savivaldybės įmonių sistemas. Ir atliekų tvarkymas, ir šilmos ūkis visuomet būdavo atskiros respublikos, bet „Vilniaus vandenys“ tvarkosi ir ant to pagrindo turės daug kas būti padaryta“, – teigia R.Šimašius.
Į naują biurą persikels per metus
Aidas Ignatavičius, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius spaudos konferencijoje paminėjo, kad bendrovė į naujas patalpas galėtų persikelti kitų metų pradžioje, arba šių metų pabaigoje.
„Mes neieškome A klasės patalų, užteks B klasės. Šiuo metu mūsų partneriai yra išsiuntę užklausimus ir tikimės kad persikelsime greitai. Laiko mes turime, iš dabartinių patalpų išsikelti turime per dvejus metus, bet tą padarysime greičiau“, – teigia A. Ignatavičius.
Bendrovė šiemet aukcione pardavė Dominikonų g. 9 ir 11, Vilniuje, esantį pastatų kompleksą Danijos kapitalo NT plėtros bendrovei „Asgaard Property“ už 3,9 mln. eurų pradinę kainą.
Dumblu tręšia energetinius miškus
A.Ignatavičius teigia, kad „Vilniaus vandenys“ rado kur panaudoti apdorotą nuotėkų dumblą.
„Iki šiol džiovintas ir sausintas dumblas buvo kompostuojamas – dabar jau pasibaigęs konkursas dėl džiovinto ir sausinto dumblo apdorojimo. Dalis bus toliau kompostuojama, kita dalis bus naudojama kaip trąša energetiniam miškui. Šiai dienai tą problemą, kurią turėjome su sausintu ir su džiovintu dumblu esam išsisprendę“, - teigia A.Ignatavičius.
Jis pažymėjo, kad bendrovės patiriamos dumblo apdorojimo kainos, persiderėjus su rangovais, 2016 m. sumažėjo beveik du kartus.
15min anksčiau rašė, kad “Vilniaus vandenys“ už didelius pinigus įsirengė nuotekų dumblo granulių gamybos liniją, kuri buvo nenaudojama. Pasak D.Nedzinsko, šiuo metu granulių gamybos linija yra naudojama.
