Pirmasis toks projektas Baltijos šalių ir Lenkijos regione netolimoje ateityje suteiks galimybę bendrovei vandens apskaitą vykdyti tik nuotoliniu būdu, o gyventojams nebereikės patiems nurašinėti ir deklaruoti vandens skaitiklių rodmenų. Išmanusis vandentiekis – tai vienas didžiausių bendrovės sparčiai vystomų veiklos skaitmenizavimo projektų.
„Viešasis sektorius ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje eina tuo pačiu keliu – nuolat ieško sprendimų, kurie taupytų resursus, gyventojų laiką ir leistų analizuoti vartojimo tendencijas. Vilnius – ne išimtis. Operatyvus duomenų perdavimas, pasitelkiant išmanius skaitiklius, Vilniaus vandentiekio sistemai ne tik atneš žymius sutaupymus, bet ir pakeis vandentvarkos paslaugų teikimo praktikas – gyventojams tai reikš mažiau rankinio darbo, mažesnę klaidos riziką, mažiau patikrinimų ir kitų nepatogumų, kurie iki šiol buvo neišvengiami. Tai yra dėmesio vertas naujos kartos sprendimas ir pavyzdys kitų paslaugų teikėjams“, – pabrėžia Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Pirmajame projekto etape išmanieji skaitikliai diegiami šuliniuose ir daugiabučių pastatų įvaduose, kituose etapuose išmanūs vandens apskaitos prietaisai turėtų atsirasti kiekvienoje įmonėje, įstaigoje, individualiuose namuose ir butuose. Planuojama, kad dar šiais metais iš viso bus įdiegta 8 100 vnt. išmanių vandens apskaitos prietaisų, o štai investicijos į juos siekia daugiau nei 2 mln. eurų. Iki 2030 m. išmaniųjų skaitiklių skaičius turėtų išaugti iki 350.000 vnt. ir visiškai pakeisti įprastinius.
„Modernizuodami infrastruktūrą ir kasdienius darbo procesus siekiame ne tik efektyviau dirbti, atverti daugiau galimybių bendrovei, bet ir palengvinti vartotojų kasdienybę, užtikrinti jiems aukštą teikiamų paslaugų kokybę, tuo pačiu išlaikant žemą vandens kainą“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Pasak jo, diegiant išmaniuosius skaitiklius bendrovės specialistams nebereikės nurašyti rodmenų lipant į šulinius. Taip bus užtikrinta didesnė darbų sauga, valdoma nelaimingų atsitikimų darbe rizika. Vartotojams pradėjus naudoti šiuolaikinius vandens apskaitos prietaisus nebereikės kas mėnesį nurašyti ir bendrovei nurodyti skaitiklių rodmenų, tai taupys jų laiką ir padės išvengti papildomų rūpesčių.
Viena pagrindinių išmaniojo tinklo dalių – šiuolaikiniai vandens apskaitos įrenginiai, kurie realiu laiku ir kur kas tiksliau padeda nustatyti neteisėtus prisijungimus prie vandens tiekimo tinklų ir operatyviau į juos reaguoti, lengviau identifikuoti sugedusius bendrovės klientų skaitiklius bei greičiau lokalizuoti avarijas tinkluose, taupyti vandens išteklius.
Bendrovės skaičiavimais, dėl nedrausmingai vykdomos apskaitos, sukčiavimų ar piktnaudžiavimų, taip pat avarijų tinkluose ji kasmet patiria iki keliolikos procentų siekiančius vandens nuostolius. Pinigine išraiška tai sudaro daugiau nei 1 mln. eurų per metus. Dar įspūdingesnius sutaupymus bendrovė planuoja atsisakiusi kas mėnesį vykdomų skaitiklių rodmenų patikrų šuliniuose ir pastatuose, nebelikus klientų kreipinių dėl rodmenų ar sąskaitų, jų perskaičiavimo. Per metus bendrovei tai leistų sutaupyti per 400 000 eurų, o per 10 metų, kai išmanaus vandentiekio projektas bus galutinai įgyvendintas – beveik 4 mln. eurų.
„Efektyvindami procesus ir veiklą, diegdami šiuolaikines technologijas vandentvarkoje galime ne tik sparčiau ir daugiau investuoti į plėtrą, bet ir užtikrinti mažesnį vandens tarifą vartotojams“, – sako „Vilniaus vandenų“ vadovas M.Švaikauskas.
Per pastaruosius penkerius metus vandens kaina Vilniaus gyventojams sumažėjo 15 proc. ir dabar vidutinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina fiziniams asmenims Vilniaus mieste ir rajone siekia 1,32 Eur/m³. Ji išlieka viena žemiausių ne tik šalyje, bet ir visoje Europoje.
„Vilniaus vandenų“ kartu su partneriais vystomo Išmanaus vandentiekio projektas (I projekto etapas) 2020 m. Lietuvos verslo konfederacijos organizuotuose apdovanojimuose pelnė „Metų išmaniojo sprendimo“ apdovanojimą. Įgyvendinant išmaniojo vandentiekio tinklo pirmąjį etapą – t. y. išmaniuosius apskaitos prietaisus diegiant šuliniuose ir daugiabučių pastatų įvaduose pirmą kartą Baltijos šalyse panaudota nauja siaurajuosčio daiktų interneto technologija. Projektą plėtojant, naudojamasi telekomunikacijų bendrovių turima infrastruktūra. Projektas įgyvendinamas kartu su partneriais „Navitus LT“ ir „Bitė Lietuva“.
„Bitė Lietuva“ pirmoji Lietuvoje komerciniam startui parengė net dvi daiktų interneto technologijas NB-IoT ir LTE CAT-M. „Vilniaus vandenų“ projekte naudojama būtent siaurajuosčio daiktų interneto (NB-IoT) technologija.
„Šiame „Vilniaus vandenų“ projekte pasitelkėme siaurajuosčio daiktų interneto technologiją, kurios didžiausia nauda, pirmiausia, yra saugumas. Ši technologija – nepaprastai skvarbi, todėl duomenis gali perduoti net ir iš gilaus šulinio. Vadinasi, žmogui nebereikia vykdyti pavojingų darbų, leistis prie įrangos vien vandens skaitiklio parodymams nurašyti. Verslui tai duoda ir finansinę naudą, nes ne tik saugiai perduodami duomenys, bet ir taupomi bendrovės kaštai. Galiausiai, iš to išlošia ir galutinis vandens vartotojas – kiekvienas mūsų“, – pasakoja Pranas Kuisys, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.
„Vilniaus vandenys“ į svarbiausius veiklos skaitmenizavimo projektus (Išmanųjį vandentiekį, Turto valdymo sistemą ir Hidraulinio modeliavimo projektą) vien tik 2020 m. investavo 1,4 mln. eurų, o šiais metais bus investavusi dar 560 tūkst. eurų.
Jau beveik metus „Vilniaus vandenys“ visą vandentiekio tinklą stebi ir valdo pasitelkę ir skaitmeninį dvynį arba kitaip visa Vilniaus miesto vandens tiekimo infrastruktūra yra perkelta į hidraulinį modelį. Skirtinguose taškuose įrengus skaitmeninius prietaisus, per nuotolį stebimas ir fiksuojamas tiekiamo vandens kiekis ir slėgis. O štai nuotekų vamzdynų diagnostikai „Vilniaus vandenys“ jau kelerius metus naudoja robotus, galinčius važinėti po nuotekų vamzdžius ir juos filmuoti. Skaitmeninės technologijos leidžia bendrovei tiksliau planuoti vandens poreikį mieste ir užtikrinti reikiamą jo kiekį, vykdyti sistemos plėtrą, greičiau identifikuoti avarines vietas ir jas lokalizuoti, užsiimti avarijų prevencija mieste.
