Į 15min kreipęsis Tomas (vardas pakeistas), kurio žmona turi maitinimo verslą ir dalyvauja viešuosiuose pirkimuose tiekti maistą mokykloms, pasakojo pastaruoju metu pastebintis keistus dalykus.
Pastaraisiais metais šie konkursai ėmė vykti per Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) sistemas.
„Anksčiau viskas daugmaž veikė, nors irgi nebuvo idealu. Konkursai vyksta per CPO, o čia jie vyksta pagal mažiausios kainos principą. Šitas aspektas stambesniam verslui yra labai palankus, nes jie gali pasiūlyti mažesnę kainą ir kadangi nėra jokių kokybės kriterijų, jie konkursus laimi“, – 15min sakė Tomas.
„Konkursai de facto nebevyksta“
Pradžioje konkursai, anot Tomo, vyko įprastai – juos laimėjo įmonės, pateikusios standartines kainas.
„Kažkas laimėjo konkursą už normalią kainą, tarkime, 2 eurus su centais. Paskui pamatėme, kad dalyviai siūlo 1 euro kainą – kas jau reiškia, kad negali normaliai ekonomiškai veikti. Tada ėmė laimėti įmonės, kurios pasiūlė 12 centų, 20 centų kainas. Prasidėjo absurdas, konkursai de facto nebevyksta“, – teigė jis.
Anot vyro, tiekėjai dabar įsigudrino siūlyti vieno cento kainas, o konkursus laimi tos įmonės, kurios tokią kainą pasiūlė pirmos.
„Realiai konkursai nebevyksta, o tie, kurie bando pasiūlyti sąžiningą kainą, lieka idiotais“, – pasipiktinimo neslėpė pašnekovas.
Už centą ketina maitinti personalą
Kaip nurodė Tomas, Vilniaus mieste ne vieną konkursą, pasiūliusi 1 cento kainą, laimėjo Mažeikių įmonė „Maisto slėnis“.
Iš tiesų, pavyzdžiui, iš paskelbtų viešųjų pirkimų dokumentų matyti, kad įmonė laimėjo Vilniaus Ryto progimnazijos maitinimo paslaugų viešąjį konkursą.
Sutartyje įrašyta, kad kai kurių komercinių patiekalų įkainiai siekia 1 centą, tokia suma įkainoti įvairūs patiekalai – porcija blynelių su sūriu ir kumpiu, omletas su dešrele ir šviežiomis salotomis, varškės apkepas, viso grūdo tortilija su sūriu, viso grūdo sumuštiniai su ekologiška vištienos filė.
Su „Maisto slėnis“ vadovu 15min nepavyko susisiekti, pozicijos bendrovė nepateikė ir raštu. Jei komentarą įmonė atsiųs, tekstą papildysime.
Tuo metu Centrinė perkančioji organizacija komentare 15min teigė, kad CPO centralizuotų viešųjų pirkimų el. kataloge dėl galimybės tiekti maitinimą Lietuvos mokykloms šiuo metu varžosi 37 tiekėjai, iš kurių užsakymus šiemet laimėjo beveik trečdalis – nuo stambių iki smulkiųjų verslų.
Tad kaip pasiūlius 1 cento įkainį galima pateikti kokybišką patiekalą? Ar tokia kaina atrodo institucijoms pagrįsta?
CPO aiškino, kad 1 cento įkainis taikomas papildomiems, vadinamiems komerciniams patiekalams, kuriuos valgo mokyklos personalas, tačiau jei pageidauja, gali įsigyti ir mokiniai. Visgi tai pasitaiko ypač retai, nes šių patiekalų užsakoma nedaug.
Jie, kaip nurodė CPO, skirti meniu paįvairinimui.
„Tokių patiekalų yra mažuma. Mokyklos savo moksleiviams užsako mokamą ir nemokamą maitinimą, čia abu įkainiai yra fiksuoti ir tiekėjas negali pasiūlyti mažesnės kainos ir konkuruoti galima tik komercinių patiekalų segmente. Tačiau šių patiekalų užsakoma mažai, pavyzdžiui, mokamo ir nemokamo maitinimo patiekalų užsakoma 400 per dieną, o komercinių – 10. Todėl tiekėjai ir pasiūlo tokias kainas, nes tuos kelis ar keliolika patiekalų jie teigia galintys papildomai pagaminti iš pajamų, gautų už mokamą ir nemokamą maitinimą“, – komentare teigė CPO Biuro ir veiklos aptarnavimo srities pirkimų skyriaus vadovas Dainius Navickas.
Pasak jo, kuo komercinių patiekalų mokykla užsako daugiau, tuo jų kaina yra pasiūloma didesnė, nes tiekėjai realiai įsivertina, kad gamybai reikės daugiau resursų.
Pasitaiko atvejų, kad varžydamiesi ir siekdami užsitikrinti rinkos dalį tiekėjai pasiūlo itin mažas komercinių patiekalų kainas, ko nedraudžia susiformavusi teismų praktika arba Viešųjų pirkimų įstatymas.
Visgi mažą kainą tiekėjas privalo pagrįsti, o perkančiosios organizacijos – užsitikrinti, kad „pažadus“ laimėtojas vykdytų.
„Tiekėjas įsipareigoja papildomo maitinimo patiekalus pateikti už savo siūlomą kainą, o pirkėjas turi teisę išsireikalauti, kad toks įsipareigojimas būtų įgyvendintas ir patiekiamas maistas atitiktų teisės aktuose ir sutartyje nustatytus reikalavimus“, – teigė D.Navickas.
Jo teigimu, su tiekėju dėl kokybės komunikuoti turi pačios mokyklos, tam nereikia specifinių viešųjų pirkimų žinių, tik šeimininkiško požiūrio į užsakomą paslaugą.
„Kita vertus, savo kataloge matome, kad maitinimo konkursus laimi ir tiekėjai, už komercinius patiekalus pasiūlę normalius rinkoje įkainius, kurie yra arti tų, kuriuos kaip maksimaliai priimtinus nurodė pačios perkančiosios organizacijos“, – teigė jis.
Sako, kad laimėtoją nulemia ne tik kaina
D.Navickas taip pat pažymėjo, kad formuodamos užsakymą perkančiosios organizacijos CPO elektroniniame kataloge gali rinktis ne tik mažiausios kainos kriterijų, bet ir tokius kokybinius kriterijus, už kuriuos tiekėjui suteikiami papildomi ekonominio naudingumo balai, tokiu atveju konkuruojama ne tik mažiausia kaina.
„Mokyklos gali rinktis, pavyzdžiui, mokinių aptarnavimo formą: tokiu atveju tiekėjui suteikiami ekonominio naudingumo balai, jei jis vietoje padavėjų aptarnavimo pasiūlo savitarną ar mišrų aptarnavimo būdą. Taip pat gali būti atsižvelgiama į tiekėjo įsipareigojimą teikiant paslaugas naudoti elektroninę maitinimo užsakymų ir atsiskaitymų (pvz., bankine kortele) sistemą. Savo ruožtu ir toliau ieškome galimybių įtraukti ir daugiau kokybinių kriterijų“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie CPO sistemą jis nurodė, kad viešųjų pirkimų skaidrumas yra užtikrinamas, nes yra suformuotos standartizuotos techninės specifikacijos, kurios neleidžia dominuoti vienam išskirtiniam tiekėjui, be to, sistema laimėtoją išrenka automatiškai, be žmogaus įsikišimo, tad konkurencija išlaikoma tik objektyviais, vienodais kriterijais.
„CPO specialistai įsikiša tik tuo atveju, kai laimėjusiame pasiūlyme nustatoma nepagrįstai maža kaina ir prašoma ją pagrįsti arba kai gaunama pretenzija. Tačiau CPO pastebi, kai kuriems viešuosiuose pirkimuose norintiems laimėti tiekėjams priimtiniau, kai ugdymo įstaigos tokius konkursus ir toliau organizuoja savarankiškai, o ne per centralizuotų viešųjų pirkimų platformą, nes išlieka galimybė tiesiogiai komunikuoti su pirkėju ir galimai jį paveikti ar pasiūlyti pakoreguoti sutartį, ko CPO LT el. katalogo pirkimuose daryti negalima“, – aiškino jis.
Yra žinomų atvejų, kai tiekėjai tiesiogiai susisiekia su ugdymo įstaigomis ir ragina jas nepirkti maitinimo paslaugos per CPO, nurodė D.Navickas.
Nors CPO sutarčių vykdymo kontrolės neatlieka, matydami paslaugos specifiką specialistai rugsėjį ketina apsilankyti keliose įstaigose, kurios maitinimo paslaugas įsigijo CPO kataloge, ir stebėti, kaip vyksta mokinių maitinimas, su kokiais iššūkiais susiduria mokyklos ir tiekėjai.
VPT vertins atvejį
Komentaro 15min kreipėsi ir į Viešųjų pirkimų tarnybą. Pastaroji nurodė, kad tai, ar teikiama paslauga yra kokybiška, kokia apimtimi teikiama (pavyzdžiui, ar ir kiek porcijų parduodama už nurodytą 1 centą) galima atsakyti tik pradėjus įgyvendinti sutartį ir vertinant, kaip realiai sutartis yra vykdoma.
„Paminėtina, kad sutartis sudaryta š.m. rugpjūtį. Gavusi informaciją, VPT šį atvejį nusprendė įvertinti – pažengus realiam sutarties vykdymui, bus atliekamas sutarties įgyvendinimo patikrinimas“, – komentare sakė VPT.
Institucija atkreipė dėmesį, kad pirmiausia už tinkamą sutarties vykdymo priežiūrą ir, esant reikalui, reikalavimą tiekėjui sutartį vykdyti joje nustatytomis sąlygomis, yra atsakinga perkančioji organizacija ir už sutarties vykdymo priežiūrą atsakingas asmuo.
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad procese nedalyvauja.
„Viešųjų pirkimų įstatymas įpareigoja mokyklas maitinimo paslaugas pirkti iš Centrinės perkančiosios organizacijos. Šiuo atveju pirkimo procedūras ir vykdė CPO LT, o savivaldybė šiame procese nedalyvavo ir neturi šių pirkimų proceso dokumentų“, – 15min komentavo savivaldybės rinkodaros ir komunikacijos skyriaus visuomenės informavimo specialistas Irmantas Kuzas.
Jo teigimu, mokyklos pagal CPO standartizuotas formas pateikia duomenis į CPO katalogą, o tolimesnes pirkimo procedūras atlieka Centrinė perkančioji organizacija.
„Galutiniame rezultate VšĮ CPO LT pateikia mokykloms pirkimo sutartis, kurias mokyklos turi pasirašyti. Dėl pirkimų vykdymo procedūrų daugiau galėtų pakomentuoti CPO LT. Savivaldybė savo ruožtu jau yra susisiekusi su CPO LT. Planuojamas tolimesnis bendradarbiavimas ir diskusijos, kaip būtų galima tobulinti pirkimo procesus“, – komentare tvirtino jis.
