Patikėjo tik parašu
Vieną 2016-ųjų gruodžio rytą į Registrų centrą su suklastotais dokumentais atėjo Saulius Macijauskas ir prisistatė bendrovės „Sostinės investicijos“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi.
Atvykėlis pateikė savo parašą, užpildė reikiamą dokumentą ir to pakako, kad nekilnojamojo turto rinkoje sėkmingai veikusi įmonė akimirksniu atitektų asocialiam asmeniui.
Tuo metu tikrasis įmonės akcininkas Evaldas Urbonavičius nieko net neįtarė, ir tik netrukus pastebėjo, kad iš įmonės sąskaitos dingo 23,8 tūkst. eurų.
Gavęs reikiamus rekvizitus Registrų centre, Saulius Macijauskas banke pakeitė įmonės sąskaitos prisijungimo kodus ir taip ištuštino sąskaitą.
„Bylinėjimasis truko daugiau nei dvejus metus, ir nuostolių man jau niekas nekompensuos. Registrų centro darbuotojų aplaidumas man lėmė tai, kad verslas yra likviduojamas“, – 15min pasakojo E.Urbonavičius. Jam daugiau nei dvejus metus teko įrodinėti, kad Saulius Macijauskas apgaule perėmė įmonę.
Pripažino darbuotojų klaidas
Vilniaus apygardos administracinis teismas tik šių metų vasario 6 dieną pripažino, kad S.Macijauskas suklastojo dokumentus, beje, kaltinamasis ir neslėpė to. Jis prisipažino dėl visų inkriminuojamų nusikaltimų, o Registrų centro darbuotojos, kaip pripažino teismas, ne iki galo įsitikino, ar dokumentai yra tikri.
„Registrų centro darbuotoja I.Ch., priimdama iš S.Macijausko suklastotus dokumentus, nepatikrino, ar S.Macijauskas turi teisę kaip vienintelis bendrovės akcininkas paskirti save naujuoju bendrovės direktoriumi“, – rašoma teismo nutartyje. Kita RC darbuotoja O.P. priėmė sprendimą įregistruoti pakeistus duomenis, rašoma nutartyje.
S.Macijauskas su „Sostinės investicijomis“ niekaip nėra susijęs, konstatavo tyrėjai. „Nesu jo matęs ar girdėjęs, tik žinau, kad juo, narkomanu, kažkas pasinaudojo ir apmokė, kaip elgtis Registrų centre“, – pasakojo E.Urbonavičius.
Jis piktinasi, kad XXI amžiuje į Registrų centrą gali ateiti „žmonės iš gatvės“ ir tik parašu perimti verslą.
„Absurdiška, kad pakanka ateiti bet kam, užpildyti blanką, pasirašyti ir tu – jau įmonės akcininkas ir direktorius“, – piktinosi statybų srities verslininkas. Pasak jo, jam iki šiol keista, kad Registrų centras neprašė S.Macijausko atnešti dokumentų iš sandorio.
Priteisė tik bylinėjimosi išlaidas
Verslininkas piktinasi ir dėl to, kad Registrų centras niekaip nebuvo nubaustas, jam niekas nekompensavo nuostolių. Tiesa, teismas įpareigojo Registrų centrą tik padengti E.Urbonavičiaus bylinėjimosi išlaidas – 623 eurus.
Registrų centras pripažįsta, kad įmonių vagystės – vis dažniau pastebimas reiškinys, kai prisidengiant kitais asmenimis ir pateikiant suklastotus dokumentus bandoma perimti vienos ar kitos įmonės akcijas, turtą ir valdymą.
Vien per šiuos metus Registrų centro Prevencijos departamentas atliko vidinius tyrimus ir informaciją perdavė teisėsaugai dėl 5 tokių atvejų, dėl jų jau pradėti ikiteisminiai tyrimai. Iš viso nuo 2010 m. buvo nustatyta 17 bandymų neteisėtai perimti įmonę.
„Tikėtina, kad įvairių bandymų užgrobti įmonę buvo daugiau, nes dalis bandymų galėjo subliūkšti jau pradiniame dokumentų teikimo etape, kai Registrų centro darbuotojai, kilus įtarimų, paprašė pateikti papildomų dokumentų ir pasitikslino informaciją su teisėtais įmonės savininkais ar vadovais“, – 15min teigė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.
Už sukčių – tie patys asmenys
Pasak M.Samkaus, kai pastebima, jog yra užvaldymo rizikos, Registrų centras perduoda informaciją policijai.
„Vertinant atskirus atvejus pastebėta, kad už šios neteisėtos veiklos organizavimą galimai atsakingi tie patys asmenys“, – pastebėjo jis.
Beje, pagal įstatymus, akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kai yra parduodama 25 ar daugiau procentų bendrovės akcijų arba pardavimo kaina yra didesnė kaip 14,5 tūkst. eurų, turi tvirtinti notaras. Tačiau, pasirodo, toks reikalavimas nesunkiai apeinamas „perleidžiant“ akcijas mažesniais kiekiais.
Registrų centro specialistai teigia reikalaujantys pateikti papildomus dokumentus, leidžiančius įsitikinti sandorio teisėtumu.
Kartais ir surežisuoja užvaldymą
Kokiu tikslu užgrobiamos įmonės? Dažniausiai įmonės vagystės vykdomos siekiant užvaldyti įmonės turtą. Tačiau pasitaiko atvejų, kai tai daroma sąmoningai, pavyzdžiui, teisėtam įmonės savininkui žinant apie tai.
Tokiu būdu siekiama atsikratyti į skolas grimztančios įmonės, kurios akcininkais bei vadovais bandoma įregistruoti asocialius asmenis ar trečiųjų šalių piliečius.
„Tokius tyčinius atvejus išaiškinti yra ypač sunku, nes nėra lengva rasti fiktyvų sandorį patvirtinančių įrodymų“, – teigė Registrų centro atstovas.