„Vinted“ atsakas: Lenkijoje gautą 1,15 mln. eurų baudą skųs

Antradienį daugiau nei 5,3 zlotų (1,15 mln. eurų) baudą Lenkijoje gavusi Lietuvos bendrovė „Vinted“ skųs šį sprendimą. Įmonės atstovai sako, kad esantys nusivylę tokiu lenkų reguliuotojo verdiktu ir gina savo taikomas praktikas.
Naujasis „Vinted“ biuras
Naujasis „Vinted“ biuras / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Primename, kad antradienį „Vinted“ sulaukė milijoninės baudos iš Lenkijos konkurencijos ir vartotojų teisių apsaugos priežiūros tarnybos (UOKiK).

Reguliuotojo tyrimas dėl įmonės veiksmų prasidėjo dar 2021 m. rugsėjį, „Vinted“ buvo kaltinama dėl dviejų taikomų praktikų.

Viena jų – vartotojai apie tai, kad norėdami gauti per platformą pervestus pinigus turės pateikti asmeninius dokumentus, tokius kaip pasas, identifikacinė kortelė ar vairuotojo pažymėjimas būdavo informuojami po sandorio, o ne prieš jį.

Kitas reguliuotojui užkliuvęs aspektas – „Vinted“ savo programėlėje nepakankamai aiškiai nurodo apie galimybę pirkti prekes nesinaudojant platformos mokėjimo sistema, susitariant tiesiogiai su pardavėju. Pirkėjai raginami pirkti naudojantis minėta sistema. Pastarojoje taikomas papildomas mokestis, pavadintas „Pirkėjo apsaugos“ mokesčiu.

Šie du nusižengimai lėmė, kad UOKiK skyrė bendrovei 5 360 447 zlotų (apie 1,15 mln. eurų) baudą.

Žiniasklaidai išplatintame atsakyme, „Vinted“ atstovai teigia sprendimą skųsiantys.

„Viso tyrimo metu visapusiškai bendradarbiavome su UOKiK, siekdami rasti sprendimus keliamiems klausimams, todėl esame nusivylę šiandien paskelbtu sprendimu ir jį skųsime“.

Bendrovė nesutinka su reguliuotojo vertinimu dėl asmens tapatybės patikrinimo.

„Norėtume dar kartą pabrėžti, kad pirkimas ir pardavimas per „Vinted“ nepriklauso nuo asmens tapatybės patikrinimo. Tačiau mūsų mokėjimo paslaugų teikėjų (MPT) atliekami KYC (liet. „pažink savo klientą“) patikrinimai yra svarbi teisinio reguliavimo nustatyta priemonė, padedanti užtikrinti prekybos skaitmeninėse platformose, tokiose kaip mūsų ir kitose, saugumą, pavyzdžiui, mažinant sukčiavimo riziką. Tokius patikrinimus mūsų MPT taiko tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai pasiekiama tam tikra pardavėjo gautų pajamų riba“, – rašoma „Vinted“ pranešime.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./„Vinted“
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./„Vinted“

Bendrovės atstovai teigė padidinę informacijos apie galimus patikrinimus, kuria dalijasi su nariais, kiekį, kad jie suprastų, kodėl šie patikrinimai atliekami. Pranešime priduriama, jog „Vinted“ džiaugiasi, kad institucija pripažino šias pastangas.

Komentuodami UOKiK sprendimą dėl tiesioginių sandorių, kai nariai tarpusavyje prekiauja tiesiogiai, ne „Vinted“ platformoje, bendrovės atstovai taip pat sakė nesutinkantys su institucijos vertinimu.

„Nerekomenduojame nariams sudaryti tokių sandorių, nes tai gali būti mažiau saugus būdas prekiauti, pavyzdžiui, gali tekti dalytis mokėjimo duomenimis su kitais nariais“, – komentavo bendrovės atstovai.

Naujienų agentūra BNS primena, kad Prancūzijos vartotojų asociacija „UFC-Que Choisir“ dėl vartotojų klaidinimo pernai gegužę „Vinted“ pareiškė kolektyvinį ieškinį. Paryžiaus teismui birželį pateiktu ieškiniu asociacija siekia mokesčių, kuriuos platforma jos nariams netinkamai taiko nuo 2016 metų, kompensacijos.

Asociacijos teigimu, ieškinyje ji mini komisinį mokestį, kurį „Vinted“ taiko pirkėjams už kiekvieną platformoje sudaromą sandorį. „UFC-Que Choisir“ mano, kad šis mokestis yra sumaniai paslėptas, nes pavadintas ne „komisiniu mokesčiu“, o „pirkėjo apsauga“, o tai, pasak asociacijos, klaidina vartotojus.

Pasak Prancūzijos vartotojų asociacijos, dėl tokios „Vinted“ praktikos nukenčia milijonai žmonių. Vien Prancūzijoje platformoje apsilanko 5 mln. unikalių naudotojų per dieną ir per 16 mln. – per mėnesį. Tarp lankomiausių e. prekybos svetainių ir programėlių „Vinted“ šalyje pernai užėmė ketvirtą vietą.

„Vinted“ pirmtakė „Mano drabužiai“ buvo Mildos Mitkutės ir Justo Janausko įkurta 2008 m. Lietuvoje, netrukus išsiplėtė į Vokietiją, JAV. Nuo 2014 m. platforma Lietuvoje persivadino į „Vinted“.

2019 m. „Vinted“ pritraukė 128 mln. eurų investiciją ir tapo pirmuoju Lietuvos vienaragiu. Taip vadinami technologiniai startuoliai, kurių vertė viršija 1 mlrd. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs