„Gyvename Vilniuje, bet esame kilę iš Visagino ir labai dažnai atvykstame čia pabūti su vaikais. Labai mėgstame užsukti į kavines Palangoje, Vilniuje, kuriose galima gauti olandiškų blynelių. Mums pritrūkdavo vietų, kur galėtume pavalgyti tokio pat saldaus, skanaus maisto Visagine. Tad pagalvojome, kad būtų smagu ką nors panašaus sukurti ir čia“, – apie tai, kaip Visagine atsirado „Lapės blynai“, pasakojo Natalija.
„Užklasinė veikla“
Vasarą blyninė ant ratų stovi paplūdimyje, šalia pušyno prie Visagino ežero, o žiemą ją galima rasti renginiuose – pavyzdžiui, kalėdiniu laikotarpiu furgonėlis stovi miesto aikštėje.
„Kavinė ar restoranas yra didelis verslas, o mes turime pastovius darbus, tad mums čia labiau yra užklasinė veikla. Pasikviečiau prisidėti ir kitą moterį, kuri turi vaikų. Labai norėjome sukurti gražią aplinką, kurioje būtų ne tik maisto, bet apskritai smagi vieta pabūti, pasižiūrėti į paplūdimį“, – kalbėjo jauna moteris.
Įdomu tai, kad sutuoktiniai maisto gaminimo srityje patirties prieš tai neturėjo – jiedu dirba su tuo nesusijusiose įmonėse.
Pradžioje, pasak moters, savo patirtimi ir olandiškų blynelių receptais pasidalijo blyninė „Holl&Pancake“. Be to, šeima patirties semiasi ir pačiuose Nyderlanduose – vis nuvažiuoja į šią šalį paragauti jų garsiųjų blynų. Miltus taip pat perka iš Nyderlandų.
„Šiemet džiaugiamės, kad procesai jau yra sukurti, darbuotojai, turėdami griežtas instrukcijas, labiau gali dirbti savarankiškai. Aišku, padedami vietinių vyresnių specialistų. Kadangi gyvename Vilniuje, buvo tikras iššūkis, kaip visa tai įgyvendinsime, jog kuo mažiau laiko leistume čia“, – sakė N.Dutkevič.
Iš viso blyninėje ant ratų vasarą dirba 4 darbuotojai. „Pasinaudojome savivaldybės programa, kuri skatina darbdavius įdarbinti jaunimą. Čia dirba jauni žmonės, kas yra labai smagu, nes jie įgauna plačios patirties. Maisto vagonėlio specifika yra tokia, kad tu viską darai, aptarnauji klientus, gamini maistą“, – kalbėjo „Lapės blynų“ bendraįkūrėja.
Svajoja ir apie antrąją blyninę
N.Dutkevič atskleidė, kad net nesvarstė, kur atidaryti pirmąją blyninę – pirmasis taškas buvo rezervuotas Visaginui. Moteris sakė norėjusi pasiūlyti gero maisto vietiniams žmonėms ir atvykstantiems Visagino svečiams.
„Antrajai blyninei svarstome labai daug variantų. Galvojame ir apie Druskininkus, ir apie didesnę vietą Visagine – galbūt apie tikrą kavinę, taip pat apie Anykščius. Pagrindiniai mūsų klientai yra turistai, tad labai svarbu tokiame mieste kaip Visaginas plėtoti turizmą. Svarstome ir apie Palangos pajūrį. Bet šiemet to jau tikrai neįgyvendinsime, kalbu apie kitus metus“, – akcentavo N.Dutkevič.
Porcija blynų čia kainuoja 5 eurus – jų galima gauti su uogomis, šokoladu ir pan. Ar tai ne per didelė kaina vietiniams?
Galvojame ir apie Druskininkus, ir apie didesnę vietą Visagine – galbūt apie tikrą kavinę, taip pat apie Anykščius.
Pašnekovė sutiko, kad praėjusiais metais porcija blynelių kainavo mažiau – 4,5 euro – tačiau šiemet blyninė buvo priversta kelti kainas dėl daugybės priežasčių – padidėjusių logistikos kaštų, brangstančių degalų, augančių atlyginimų.
„Vietiniams kaina visada atrodo didesnė nei tada, kai keliauji. Keliaudamas žinai, kad tai yra tavo laisvalaikis, tu pasiruošęs išleisti daugiau nei tada, kai kiekvieną dieną eini į darbą. Turistai labiau linkę save palepinti, nusipirkti ką nors brangesnio. Tas turi įtakos (kainai), bet manau, kad svarbu vietiniams rodyti, jog produktų gali būti visokių, o kainą nusistatai taip, kad atsipirktų“, – aiškino verslininkė.
Paklausus, ar pavyktų išgyventi vien iš šios blyninės, ji neslėpė – tai tikrai įmanoma. Moters teigimu, gerai užsidirbti galima prekiaujant renginių metu.
„Kadangi esame vilniečiai, fiziškai negalime furgonėlio visur tampytis, vežiotis. Bet tiems, kas turėtų laisvo laiko ir galėtų šimtu procentų tuo užsiimti, tai galėtų būti labai pelningas verslas“, – tikino ji.
Didžiausia problema – vanduo
N.Dutkevič neslėpė, kad prieš pradedant veiklą apie maisto furgono specifiką daug ko nežinojo, tad visus procesus reikėjo kruopščiai apgalvoti – pavyzdžiui, kad čia nėra jokio sandėlio ir kur reikės laikyti miltus.
O didžiausią galvos skausmą, pasak moters, kėlė vanduo.
„Juk čia nėra pajungtas vanduo, nėra kanalizacijos. Darbuotojus turi visiškai aprūpinti švariu geriamuoju vandeniu, o panaudotas vanduo turi būti kažkur išvežamas ir nuleidžiamas. Tai atrodo labai buitiškas dalykas, bet jis sukelia labai daug galvos skausmo“, – atviravo N.Dutkevič.
Visgi svajojantiems pradėti savo verslą ji patarė nebijoti daryti klaidų, taip pat neišsigąsti atsakymo „ne“.
„Prieš atsidarant iš savivaldybės, iš kitų valstybės institucijų gavome daug neigiamų atsakymų. Staliukų negalima, hamako negalima – to negalima, ano negalima. Bet turi nepasiduoti, eiti, aiškinti, įrodyti, kodėl tai yra faina. Ir nebijoti suklysti, nes tai verčia žengti žingsnį į priekį“, – nurodė blyninės įkūrėja.
Moteris akcentavo, kad ją su vyru nustebino, kiek daug gali išmokti turėdamas mažą verslą – nors jų darbuose yra šimtai darbuotojų, o procesai žymiai sudėtingesni, sutuoktiniai įgavo patirties, kaip bendrauti su valstybinėmis įstaigomis, derinti rūpimus klausimus.
Taip pat, kaip pastebėjo moteris, įkūrus blyninę, jų vaikai pamatė, kaip galima sukurti kažką apčiuopiamo, įgyvendinti tai, ką sugalvojai.
„Labai sunku paaiškinti, ką tie tėvai visą dieną veikia prie kompiuterio. O šitame versle vaikai viską labai aiškiai mato, nes jie visada šalia. Žiemą jie sugalvojo, kad gal „jūs pasistatykite prekystalį šalia, kur vaikai galėtų gaminti limonadą ir prekiauti.“ Vaikams kilo tokia idėja, kuri abejoju, kad kiltų, jei nematytų, kad mes, tėvai, kažką sugalvojome ir įgyvendinome. Džiaugiuosi, kad vaikai turi galimybę prie to prisiliesi“, – apibendrino moteris.
