Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Visų pamiršta „FlyLAL“ bankroto byla atgijo: paskui prokurorus pas Gediminą Žiemelį gali ateiti ir bankroto administratorius

Jau į užmarštį nuėjusi bankrutavusio nacionalinio vežėjo „FlyLAL-Lithuanian Airlines“ byla atgimė su trenksmu. Trečiadienį buvusių „FlyLAL-Lithuanian Airlines“ akcininkų namuose atliktos kratos. Generalinė prokuratūra praneša, jog įtarimai pareikšti 17 asmenų. Kratos atliktos ir buvusio bendrovės savininko Gedimino Žiemelio, ir buvusio įmonės vadovo, kuriam šiuo metu priklauso kontrolinis skrydžių bendrovės „Small Planet Airlines“ akcijų paketas, Vytauto Kaikario namuose ir darbovietėse.
Gediminas Žiemelis
Gediminas Žiemelis / Tomo Urbelionio/BFL nuotr.

Laikinasis bendrovės „FlyLAL-Lithuanian Airlines“ bankroto administratorius Aurimas Valaitis teigia, jog pačioje bendrovėje jokių kratų nebuvo, bet jei bus nustatyta buvusių bendrovės savininkų nesąžininga veikla, dėl kurios įmonė galėjo patirti nuostolių, jiems bus pareikšti civiliniai ieškiniai.

Įtariama, kad turtas buvo išplautas

„Siekiant surasti bylai reikšmingus dokumentus ir kitą svarbią informaciją įtariamųjų gyvenamosiose vietose atliktos kratos. Taip pat, prokuroro sprendimu, siekiant užtikrinti padarytos žalos atlyginimą, minėtų asmenų kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui laikinai apribotos nuosavybės teisės“, – pranešime teigė Generalinės prokuratūros atstovai.

Šis ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo, skolininko nesąžiningumo, nusikalstamo bankroto, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo buvo pradėtas 2009 metų pradžioje. Jo metu nustatyta, kas AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ akcininkų veiksmai, susiję su dalies pelningų įmonės vykdytų veikų perkėlimu į naujai sukurtas bendroves, galėjo turėti neigiamos įtakos įmonės finansiniams rezultatams ir jos galimybėms atsiskaityti su kreditoriais.

Valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas, „Oro navigacija“ ir Turto bankas pateikė daugiau kaip 36 mln. Lt ieškinius.

Taip pat turimi dokumentai leidžia daryti prielaidas, kad bendrovė „flyLAL – Lithuanian Airlines“, kaip skolininkė, neinformuodama kreditorių, sudarė sandorius, galimai pažeidžiančius kreditorių teises. Tikėtina, kad skolininkė, būdama nemoki, suteikė pirmenybę kitiems kreditoriams – naujai įsteigtoms AB „flyLAL Group“ įmonėms, tokiu būdu padarydama žalą valstybės įmonėms ir kitiems kreditoriams.

Valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas, „Oro navigacija“ ir Turto bankas pateikė daugiau kaip 36 mln. Lt ieškinius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Žada teikti ieškinius

„FlyLAL-Lithuanian Airlines“ bankroto administratorius A.Valaitis 15min.lt teigė, jog bendrovėje prokuratūros pareigūnai nesilankė.

„Pačioje įmonėje nebuvo atliktos jokios kratos. Kol kas nežinoma, nei kokie dokumentai paimti, nei kam pareikšti įtarimai. Ikiteisminis tyrimas pradėtas jau seniai. Jis vyksta savo vaga. Bankroto procedūra tęsiama“, – sakė jis.

Bankroto administratorius minėjo, jog įrodžius buvusių savininkų nesąžiningus veiksmus, bendrovės vardu jiems bus pateiktos turtinės pretenzijos: „Jeigu ikiteisminio tyrimo metu bus nustatyti kokių nors asmenų veiksmai, kurių pagrindu įmonei buvo padaryta žala, tai mes pasinaudosime savo teise reikšti civilinius ieškinius ir ikiteisminiuose tyrimuose.“

Viltis – ginčas su  „Air Baltic“ dėl 150 mln. litų

Šiuo metu vyksta teisminis ginčas tarp „FlyLAL-Lithuanian Airlines“ ir Latvijos valstybinės skrydžių bendrovės.

„Ginčas, kuris buvo pradėtas dar iki bankroto bylos iškėlimo, su Rygos oro uostu ir bendrove „Air Baltic“ toliau vyksta. Šiame teisminiame ginče buvo atliktos ekspertizės. Teismo paskirtas ekspertas nustatė, kad maršrutuose, kuriuose dempingo kainomis veikė „Air Baltic“, per laikotarpį nuo 2004 iki 2008 m. „FlyLAL“ patyrė 149,86 mln. litų nuostolį“, – sakė A.Valaitis.

Jeigu „FlyLAL-Lithuanian Airlines“ pavyktų iš Latvijos prisiteisti 150 mln. litų nustatytos žalos kompensaciją, ji būtų didesnė nei šiuo metu esantys bankrutuojančios įmonės įsipareigojimai.

Jis nesiėmė prognozuoti, ar atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jame atliekami veiksmai kokiu nors būdu galėtų paveikti procesus, kuriuose bendrovė „FlyLAL“ yra ieškovu.

Paklaustas, ar „FlyLAL-Lithuanian Airlines“ dar turi kokio nors turto, jis teigė, kad įmonė paskelbus bankrotą turėjo tik buvusio turto likučių – atsargines lėktuvų dalis, darbuotojų aprangą, keleivių pervežimui reikalingos įrangos ir kitų smulkmenų.

Jeigu „FlyLAL-Lithuanian Airlines“ pavyktų iš Latvijos prisiteisti 150 mln. litų nustatytos žalos kompensaciją, ji būtų didesnė nei šiuo metu esantys bankrutuojančios įmonės įsipareigojimai, kurie siekia 130 mln. Lt.

Pasak A.Valaičio, „airBaltic“ ir „FlyLAL“ stipriai konkuravo tuo metu. Jeigu „airBaltic“ būtų pardavinėjusi savo paslaugą rinkos, o ne dempingo kainomis, tai „FlyLAL“ tokio nuostolio nebūtų patyrusi ir būtų galėjusi išvengti bankroto.

Atskyrė pelningas veiklas

2005 metų rugpjūtį tuometines "Lietuvos avialinijas" iš valstybės įsigijo bendrovės "LAL investicijų valdymas", kurio kontrolinis 70 proc. akcijų paketas priklausė "Fimai". Avialinijų privatizavime finansiniai partneriai buvo G.Žiemelio kontroliuojama investicijų įmonė "ŽIA valda" ir statybų bendrovė "Garantas".

Po "flyLAL-Lithuanian Airlines" privatizavimo, į skrydžių įmonės valdybą išrinktas "Fima" prezidentas Vaidas Barakauskas, "ŽIA valdos" vienas savininkų ir direktorius G.Žiemelis, "Garanto" generalinis direktorius Petras Vasiliauskas.

2005 metų spalį paskelbta, kad "Lietuvos avialinijos" atskyrė Antžeminių paslaugų departamentą, kuris tapo bendrove "Baltic Ground Service", dabar veikiančia Varšuvos biržoje kotiruojamos "Avia Solutions Group" sudėtyje. Nuo spalio pradžios buvo atskirtas ir avialinijų bilietų pardavimo centras, kuris tapo bendrove Bilietų platinimo centras.

Avialinijų įmonės Technikos departamentas 2005 metais ėmė dirbti su prekės ženklu "LAL Technics", o 2007 pradžioje tapo atskira bendrove "flyLAL Technics", valdoma pagrindinių privatizuotos skrydžių įmonės akcininkų. Dabar tai yra viena sėkmingiausių "Avia Solutions Group" grupės įmonių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?