Prieš daugiau nei metus pasklidusi žinia, kad kavinių tinklas „Huracan Coffee“ atsisako mokėjimų grynaisiais vieniems skambėjo drąsiai, kitiems beprotiškai. Visgi prieš metus Lietuvoje atrodžiusi sunkiai įgyvendinama idėja po truputį skinasi kelią rinkoje. Maitinimo įstaigų atsisakančių grynųjų gretos daugėja, o jų vadovai tvirtina, kad ši tendencija tik stiprės – bent jau kavos išsinešti tinklų ir inovatyvių ar dienos pietus siūlančių restoranų rinkoje.
Gruodžio pradžioje sostinės verslo centruose veikiantis išmaniųjų dienos pietų restoranų tinklas „iLunch“ penkiuose iš septynių savo restoranų panaikino grynuosius. Likusiuose dviejuose – Goštauto gatvėje ir Perkūnkiemyje – grynieji išnyks nuo sausio 1 dienos.
Restoranų tinklo įkūrėjas ir savininkas Aurelijus Jasevičius 15min tvirtino, kad prieš pusmetį restoranuose įrengus savitarnos ekranus, kurių dėka klientai patys užsisako dienos pietus ir, jei pageidauja, atsiskaito už juos banko kortele, grynųjų naudojimas restorane labai sumažėjo.
„Prieš įrengiant savitarnos ekranus, grynieji pinigai sudarydavo 20-25 proc. visų atsiskaitymų, o įrengus šią naujovę grynųjų liko tik 5 proc., todėl ir žengėme žingsnį priimti tik elektroninius atsiskaitymus“, – komentavo A.Jasevičius.
Pasak jo, nepatenkintų klientų pasitaiko tik vienetai, nes restoranai veikia verslo centruose, kur dirba daug IT ir kitų profesijų darbuotojų, dažniausiai ir taip atsiskaitančių už prekes ir paslaugas banko kortelėmis.
Jau prieš kelis metus grynųjų pinigų savo veikloje atsisakė restoranai „Pietausim.lt“, o pernai prie jų prisijungė ir kavinių tinklas „Huracan Coffee“, maisto halė „Downtown Food Hall“. Beje, pastarosios gastronominės erdvės įkūrėjas Aidas Akcijonaitis 15min atskleidė planus nuo gruodžio 31 dienos atsisakyti grynųjų ir dar viename iš savo valdomų restoranų, skirtų vieno verslo centro darbuotojams. Tiesa, šio restorano verslininkas kol kas nesutiko įvardyti.
Greičiau, patogiau ir saugiau
Per artimiausius pusantrų metų „iLunch” restoranų tinklas planuoja iš viso atidaryti dar 10 naujų restoranų – visuose juose atsiskaityti grynaisiais taip pat nebus galimybės.
„Jau prieš trejus metus, kai atidarėme pirmuosius restoranus, galvojome įvesti atsiskaitymą tik banko kortelėmis, bet tuo metu žmonės buvo nepatenkinti tokia idėja. Situacija pasikeitė ir dabar drąsiai galiu sakyti, kad rinka tam pasiruošusi“, – tvirtino A.Jasevičius, pridūręs, kad dabar jau tik nuo prekybininkų priklausys, kaip greitai paplis ši tendencija.
Mokėjimų grynaisiais pinigais atsisakę verslininkai vardija daugybę tokio sprendimo privalumų – nuo mažesnių kaštų iki verslo skaidrumo, greitesnio aptarnavimo ir patogumo tvarkant buhalteriją.
Jau metus veikiančio „Downtown Food Hall“ įkūrėjas Aidas Akcijonaitis tvirtino, kad ši idėja labai pasiteisino.
„Visų pirma, restoranų versle kyla įvairių problemų su grynaisiais pinigais. Pirmieji sunkumai praktiniai – nuolat trūksta grąžos, reikia lakstyti skolintis, o tai blogina aptarnavimo kokybę, užtrunka laiko ir išmuša iš vėžių. Antra, reikia rūpintis tokiais dalykais, kaip kasos išlaidos, pajamų orderiai. Atsisakius grynųjų taip pat pagreitėja aptarnavimo greitis, padidėja saugumas, nes nereikia rūpintis, kad dings pinigai iš kasos. Nebelieka ir klausimų dėl darbuotojų skaidrumo“, – vien privalumus įžvelgia A.Akcijonaitis.
O paklaustas, ar dėl to nenukenčia klientai, A.Akcijonaitis garantuoja, kad net jei užsuka klientas, namuose pamiršęs banko kortelę, dažniausiai šią problemą padeda išspręsti kartu atėję draugai.
Atsisakius grynųjų pagreitėja aptarnavimo greitis, padidėja saugumas, nebelieka klausimų dėl darbuotojų skaidrumo.
Dar vienas privalumas, kurį mato verslininkai, atsisakantys grynųjų pinigų – sutaupyti kaštai darbo jėgai. Pasak A.Jasevičiaus, atsisakius grynųjų bei įrengus savitarnos ekranus maisto užsakymui, darbuotojų reikia gerokai mažiau.
„Mūsų restoranuose srautai dideli, tad jei aptarnautume klientus prie staliukų, reikėtų papildomai 6-8 darbuotojų aptarnaujančiam personalui“, – tvirtino A.Jasevičius.
Už Vilniaus ribų tokia naujovė šokiruotų
Nors pirmieji rinkoje grynųjų pinigų atsisakę maitinimo sektoriaus verslininkai tiki, kad ši naujovė sulauks vis daugiau šalininkų aptarnavimo sektoriuje, jie sutinka, kad kol kas ši tendencija galima ne visose maitinimo įstaigose ir ne visoje Lietuvoje.
Be to, dalis maitinimo įstaigų nesutiktų atsisakyti grynųjų ir dėl šiame sektoriuje paplitusios šešėlinės ekonomikos. Valstybinė mokesčių inspekcija viešojo maitinimo sektorių priskiria prie rizikingiausių tiek dėl nesumokėtų mokesčių, tiek dėl ne visuomet skaidriai mokamų atlyginimų.
Už Vilniaus ribų atsisakę grynųjų pinigų įvarytumėte šoką – Kaune, Panevėžyje ir kitur, kur stipriai įsišaknijusi grynųjų pinigų kultūra.
„Už Vilniaus ribų atsisakę grynųjų pinigų įvarytumėte šoką – Kaune, Panevėžyje ir kitur, kur stipriai įsišaknijusi grynųjų pinigų kultūra. Bandžiau kalbinti kauniečius, panevėžiečius, tai jiems buvo sunku suvokti tokią galimybę. O Vilniuje tikrai galima diegti šią naujovę, nes žmonės pakankamai sąmoningi ir jų pajamos leidžia suvokti mokesčių mokėjimo svarbą“, – sakė A.Akcijonaitis.
Tuo tarpu A.Jasevičius mano, kad kol kas mokėjimai tik banko kortelėmis sunkiai prigytų ir kitokios koncepcijos sostinės restoranuose, ypač dirbančiuose savaitgaliais ir vakarais, kur apie 30-40 proc. atsiskaitymų dar vyksta grynaisiais. Verslininkas sostinėje valdo ir „Basilico“ restoraną, tačiau kol kas atsisakyti grynųjų pinigų šioje vietoje nedrįsta. Tiesa, sausį ketina analizuoti, ar toks sprendimas galėtų pasiteisinti.
O žvelgdami į ateitį verslininkai prognozuoja, kad ši tendencija Lietuvoje tik stiprės. „Visa Lietuvos bankinė sistema atėjusi iš Skandinavijos šalių, kurios yra lyderės grynųjų atsisakyme. Tad, manau, kad ir mes būsime tarp pirmųjų Europoje šalių, kurios atsisakys grynųjų“, – prognozuoja A.Akcijonaitis.
„Per penkerių metų laikotarpį turėtų visai nebelikti vietų, kur galima atsiskaityti grynaisiais, nes elektroniniai atsiskaitymai labai patogu ir verslui, ir klientui. Juk klientui nebereikia net kortelės – atsiskaitymams užtenka išmaniojo telefono ar išmaniojo laikrodžio“, – pritaria ir A.Jasevičius.
Elektroniniai atsiskaitymai populiarėja
Maitinimo įstaigos, atsisakančios grynųjų pinigų ir komerciniai bankai, sparčiai uždarinėjantys bankų skyrius bei naikinantys operacijas grynaisiais bando mus pratinti prie visuomenė be grynųjų idėjos. Tik, ar mes iš tiesų jau pakeliui?
Viena vertus, įvairi statistika rodo, kad visuomenės įpročiai iš tiesų keičiasi ir gyventojai dėl technologijų plėtros aktyviau naudojasi elektroninėmis atsiskaitymo priemonės – banko kortelėmis, internetine bankininkyste ir mobiliaisiais atsiskaitymais.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, atsiskaitymų kortele skaičius ir apyvartos kasmet auga po keliolika procentinių punktų – 2019 metų II ketvirtį atsiskaitymo banko kortelėmis apyvarta pasiekė 1,9 mlrd. eurų.
Be to, Lietuvos banko kasmet atliekama gyventojų apklausa atskleidžia, kad mažėja ir gyventojų, gaunančių pajamas grynaisiais pinigais, skaičius. 2014 metais net 42 proc. apklaustųjų nurodė, kad gauna pajamas grynaisiais pinigais, o 2018 metais tokių buvo 17 proc.
„Judame mažesnio grynųjų naudojimo linkme, bet tas judėjimas kol kas pakankamai lėtas“, – konstatuoja Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius.
Pasak jo, tai geriausiai apibendrina atsiskaitymo kortelėmis statistika: kokią dalį sumos, išleistos naudojantis kortele, lietuviai sumoka už pirkinius, o kokią dalį tiesiog išsigrynina bankomatuose.
„Pavyzdžiui, iš 100 eurų naudojantis kortele 42 eurus sumokame už pirkinius, o 58 eurus išsigryniname bankomate. Tas santykis keičiasi negrynųjų pinigų didėjimo kryptimi, tačiau pokytis yra tik po keletą procentinių punktų per metus. Tiesa, prieš penkerius metus atsiskaitymų kortelėmis prekybos vietose buvo tik apie 20 proc.“, – lygino T.Karpavičius.
Lyderė – Švedija
Palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, pagal šį rodiklį atsiduriame gale ir lenkiame tik Graikiją, Rumuniją ir Bulgariją.
„Jei pažiūrėtume ES vidurkį, proporcija priešinga: du trečdalius sudaro atsiskaitymams kortele išleistos sumos ir trečdalį pasiimtos grynųjų pinigų sumos naudojant kortelę. O Švedijoje, kitose Skandinavijos šalyse šis rodiklis viršija 90 proc. Beje, Švedijoje jau diskutuojama, kad gal centrinis bankas turėtų išleisti skaitmeninius pinigus, kuriais visuomenė galėtų atsiskaityti. Tai būtų banknotai tik elektronine forma“, – pasakojo T.Karpavičius.
Iš tiesų, Švedija greičiausiai artėja prie visuomenės be grynųjų idėjos iš visų ES šalių. Autobusai, traukiniai, o neretai net ir barai ar viešieji tualetai nebepriima atsiskaitymų grynaisiais.
Jei paklaustumėte švedo, kada pastarąjį kartą jis mokėjo grynaisiais už pirkinį ar paslaugą, dažnas turėtų gerokai pasukti galvą. Švedijos centrinio banko atliktos šalies gyventojų apklausos duomenimis, 2018 metais tik 13 proc. švedų nurodė, kad už naujausią pirkinį atsiskaitė grynaisiais. 2010 metais tokių buvo 40 proc.
Lietuvoje grynųjų rinkoje tik daugėja
Priešingai nei Švedijoje, Lietuvoje meilė gryniesiems, nors ir sumažėjusi tarp jaunų profesionalų, visuomenėje vis dar stipriai įsišaknijusi. Ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių. Tarp indikatorių, rodančių lietuvių polinkį gryniesiems pinigams patvirtina ir tai, kad penktadalis darbuotojų gauna atlyginimus grynaisiais pinigais, o ketvirtadalis pensininkų – pensijas.
O kad Lietuvai dar teks ilgokai luktelėti kol priartėsime prie visuomenės be grynųjų ryškiausias atskleidžia grynųjų pinigų kiekis rinkoje. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas skaitydamas metinį pranešimą Seime pabrėžė, kad grynųjų pinigų kiekis ekonomikoje ir toliau didėja.
Lietuvos banko duomenimis, 2019 metų lapkričio pabaigoje grynųjų pinigų (banknotų ir monetų) rinkoje cirkuliavo 4,4 mlrd. eurų, kai 2017 metais – 2,9 mlrd. eurų.
Tiesa, T.Karpavičius pridūrė, kad didėjantis grynųjų skaičius nebūtinai reiškia, kad žmonės naudoja juos atsiskaitymams. „Euras pakankamai populiari atsiskaitymo priemonė ir kitose valstybėse, todėl dalis pinigų gali būti išvežta į trečiąsias šalis, dalis taupoma“, – sakė T.Karpavičius.
Artimiausiais metais sparčiau trauktis iš kasdieninio gyvenimo trukdys ir šešėlis, kuris Lietuvoje gana plačiai paplitęs, ir dalies gyventojų technologinis neišprusimas.
„Grynieji turi tam tikrą savo vietą ir bus žmonių, kurie liks prie šio įpročio, nes jis suteikia galimybę neparodyti, kaip gauna pinigus, kaip perka. Vis dar būna, kad verslininkai pasiūlo klientams mažesnę kainą už paslaugas ar prekes, jei bus sumokėta grynaisiais. Dalis gyventojų neturi prieigos prie išmaniųjų įrenginių. Mes judėsime prie atsiskaitymo negrynaisiais, o visiškas grynųjų atsisakymas įvyks tik labai tolimoje ateityje. Mano nuomone, kokius 30 metų dar turėsime grynuosius“, – prognozuoja T.Karpavičius.
Taigi bent kol kas abi stovyklos – tiek visuomenės be grynųjų, tiek visuomenės su grynaisiais – turės daug šalininkų. Ir kol vieni fintech startuoliai kuriasi, kad pasiūlytų naujų sprendimų, kaip gyventi be grynųjų, kiti atvirkščiai – kuria technologijas, kaip tą priėjimą prie grynųjų visuomenei lengvinti.
Vienas tokių – Lietuvoje elektroninių pinigų įstaigos licenciją gavęs šveicariškas startuolis „Sonect“, siūlantis išsigryninti pinigus parduotuvėse, kavinėse ir kitose netradicinėse vietose. Vilniuje vykusioje „Fintech Inn“ konferencijoje pranešimą skaitęs „Sonect“ įkūrėjas Rikas Kriegeris apibendrino, kad Europa nuo grynųjų pinigų dar nenusigręžusi, nes grynųjų pinigų apyvarta 2013-2017 metais mažėjo tik trijose šalyse – Švedijoje, Norvegijoje ir Rusijoje.
