Gyventojai taip pat informuojami apie atliekų rūšiavimo naudą ir galimybes atsikratyti tinkamai surūšiuotų atliekų. Ypatingas dėmesys skiriamas pakuočių atliekų tvarkymui.
Programa apima informavimą per televiziją, radiją, šviečiamuosius straipsnius spaudoje bei internete. Miestuose bus pasitelkti ir lauko reklamos plotai.
Papildomai Lietuvos mokyklose jau pradėti vesti seminarai, kur su šia problema supažindinami vyresnių klasių moksleiviai. Mokyklų atstovai labai domisi šia tema ir su entuziazmu priima seminarus savo mokyklose, o moksleiviai aktyviai dalyvauja bei diskutuoja apie savo patirtį bei požiūrį.
Taip pat planuojamos konferencijos didžiausiuose Lietuvos miestuose, kuriose atliekų tvarkymo problemos nagrinėjamos kartu su savivaldybių bei seniūnijų, įvairių mokymo įstaigų, pakuotes į rinką išleidžiančios pramonės, atliekų surinkimo bei perdirbimo pramonės atstovais, taip pat visais šiai problemai neabejingais gyventojais. Tokia konferencija jau įvyko Panevėžio mieste, kituose miestuose bus organizuojama artimiausiu metu. „Norint kurti sveiką ir patrauklią savo gyvenamąją aplinką, turime kažkiek investuoti patys. Šiuo metu galime gyventi švariau ir taupiau, tačiau ar pasinaudosime tokia galimybe?“ – klausia ABBI klasterio koordinatorius Romas Apulskis.
Švietimo programą organizuoja Pakuočių tvarkytojų asociacija PAKTA, kartu su antrinių žaliavų surinkimo sistema „EKO taškas“, kurioje superkama užstatinė alaus tara, vienkartiniai stiklo buteliai, duženos, PET buteliai, aliuminio skardinės, makulatūra, surenkama buitinė technika, baterijos. Programą inicijavo ir remia gėrimų pramonę vienijantis ABBI klasteris . ABBI klasteris vienija Kauno technologijos universitetą, UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko, AB „Stumbras“, UAB „Itaina“, UAB „Boslita“ ir Ko, AB „Warta Glass Panevėžys“, UAB „Ekstara“ ir eilę kitų su gėrimų pramone susijusių įmonių. Programa iš dalies finansuojama ES lėšomis.
Siekiant paskatinti gyventojus, visuose „EKO taško“ antrinių žaliavų supirkimo punktuose balandžio mėnesį makulatūra superkama dvigubai brangiau nei įprastai. Tokia motyvacija padeda gyventojams į tam tikras atliekas žiūrėti, ne kaip į šiukšles, bet kaip į vertingas antrines žaliavas, todėl tinkamai jas rūšiuoti ir perduoti perdirbimui. Tuo būdu rūpinamasi aplinka, saugomi gamtos resursai, mažiau apkraunami sąvartynai bei gyventojai gauna finansinę naudą.
Į visuomenės informavimą apie antrinių žaliavų rūšiavimą ir pridavimą perdirbimui tikimasi įtraukti ir didžiuosius prekybos tinklus, kad pirkėjai įsigydami prekes, kartu gautų informaciją apie galimybę tinkamai pasirūpinti jų pakuotės atliekomis.
Pirmaisiais šių metų mėnesiais „EKO taško“ sistemoje pasiekti rekordiniai antrinių žaliavų supirkimo kiekiai rodo, kad iniciatyvos pasiekia gyventojus ir jie neabejingi šiai problemai. Galima tikėtis, kad įgyvendinus visas planuojamas programos priemones visuomenė dar aktyviau rūpinsis savo aplinka ir bus pasiekti dar geresni rezultatai.
 |
„Projektas „Nacionalinio gėrimų pramonės klasterio tarptautinio konkurencingumo didinimas“ (Projekto kodas Nr. VP2-1.4-ŪM-01-K-01-001), kuris yra dalinai finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo“
 |
