Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje VMG teigia, kad 30 proc. kritimas prognozuojamas geriausiu vertinimu, tačiau tik 2-3 mėnesių laikotarpiu nuo karantino įvedimo.
VMG tvirtina esanti paruošusi veiksmų planą, kaip reaguoti į trumpalaikį pajamų kritimą bei užtikrinti visą pajėgumų panaudojimą po šešių mėnesių. Tarp pagrindinių priemonių – ribojamos ir atidedamos investicijos, optimizuojami vidiniai procesai, taip pat planuojama gauti paskolą pinigų srautams palaikyti.
Grupė anksčiau jau yra pranešusi, kad dėl karantino vėliau, tikėtina, liepą, veiklą pradės baigta statyti 140 mln. eurų vertės medienos drožlių plokščių gamyklų Akmenės rajone. Be to, šalia jos grupė ketina statyti korpusinių baldų gamyklą, į kurią numatoma investuoti maždaug 60 mln. eurų.
VMG praėjusiais metais gavo 198,1 mln. eurų pajamų – 21,1 proc. daugiau nei 2018-aisiais, grupės grynasis pelnas pernai ūgtelėjo 6,5 proc. iki 19,969 mln. eurų.
Pernai metų pabaigoje VMG turėjo sukaupusi 38,072 mln. eurų nepaskirstyto pelno, dokumentuose nenurodoma, kiek šiemet ketinama išmokėti dividendų. Pernai grupė dividendais išmokėjo 3 mln. eurų.
Grupę sudaro pagrindinė įmonė VMG ir antrinės įmonės – „Klaipėdos mediena“ ir „Sakuona“ (po 92,58 proc. akcijų), „VMG Technics“ (100 proc. akcijų) ir „Akmenės laisvoji ekonominė zona“ (70 proc. akcijų).
Pernai metų pabaigoje grupėje dirbo 1769 darbuotojai (2018-ųjų pabaigoje – 1697).
100 proc. VMG akcijų valdo Kipre registruota „VMG Holdings“, galutinis kontroliuojantis asmuo yra Sigitas Paulauskas.
