Mokesčių inspekcijos pranešime minimas sporto klubas yra sporto klubas „Impuls“. Apie tai 15min.lt portalą informavo pats sporto klubas.
VMI teigimu, įmonė bandė slėpti darbo santykius ir išvengti mokesčių. Sukūrusi tokią schemą, kai sporto klube dirbo ne darbuotojai, o neva verslą vykdė keliasdešimt trenerių, įmonė bandė išvengti gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų. Iš viso įmonei papildomai apskaičiuota beveik 56 tūkst. eurų (apie 195 tūkst. litų) nesumokėtų mokesčių.
Mokesčių inspekcijos duomenimis, Vilniuje įsikūrusi bendrovė valdo sporto klubų tinklą ne tik sostinėje, bet ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Ši bendrovė sudarė keliasdešimt darbo sutarčių su bendrovės darbuotojais ir skyrė jiems salės prižiūrėtojų pareigas.
Tarpininkavimo schema buvo tvarkingai apmokestinta: sveikatingumo ir sporto klubo registratūroje parduodavo treniruoklių salės prižiūrėtojų, įsigijusių verslo liudijimus trenerių veiklai, paslaugas, atskirai apskaitydavo iš kliento gautas lėšas ir vėliau pervesdavo jas treniruotes vedusiam darbuotojui.
Darbuotojų pareiginėse instrukcijose numatytas darbas sporto ir pramogų klubuose, kokybiškų ir profesionalių paslaugų treniruoklių salėje teikimas, sporto inventoriaus ir įrangos priežiūra. Ten pat numatytos ir trenerių paslaugos, kurias darbuotojai jau teikė įsigiję verslo liudijimus. Tokia individuali trenerių veikla buvo organizuojama laikantis ilgalaikės bendradarbiavimo sutarties. Pagal šią sutartį bendrovė treniruoklių salės prižiūrėtojams, turintiems verslo liudijimus trenerių veiklai, išnuomojo treniruoklių salę (įskaitant pagalbines patalpas – persirengimo kambarius), kurioje tam tikru iš anksto suderintu laiku neva partneriai teikė individualių treniruočių paslaugas savo klientams.
Praėjus metams po pirmųjų bendradarbiavimo sutarčių su treneriais pasirašymo buvo patvirtintos naujos treniruoklių salės prižiūrėtojo ir vyriausiojo treniruoklių salės prižiūrėtojo pareiginės instrukcijos, kuriose neliko pareigos sudaryti individualias treniruočių programas, vesti treniruotes, įvertinti programos rezultatus, tačiau bendrosios nuostatos nepakito – prižiūrėtojai ne tik prižiūri sporto inventorių ir įrangą, bet ir privalo teikti kokybiškas ir profesionalias paslaugas sveikatingumo klubo treniruoklių salėje.
VMI patikrinimo metu nustatė, kad sporto klubus valdanti bendrovė tarpininkavo parduodant savo darbuotojų paslaugas. Tarpininkavimo schema buvo tvarkingai apmokestinta: sveikatingumo ir sporto klubo registratūroje parduodavo treniruoklių salės prižiūrėtojų, įsigijusių verslo liudijimus trenerių veiklai, paslaugas, atskirai apskaitydavo iš kliento gautas lėšas ir vėliau pervesdavo jas treniruotes vedusiam darbuotojui. Už tokias paslaugas „saviveiklininkai“ kiekvieną mėnesį sumokėdavo bendrovei tarpininkavimo mokestį.
„Darbo santykių maskavimas prisidengiant civilinėmis darbo sutartimis buvo ypač paplitęs ekonominės krizės metu. Mokesčių inspektoriai pastebi, kad dalis didžiųjų įmonių tokią praktiką taiko ir dabar. Vilniaus VMI pažymi, kad toks mokesčių slėpimo būdas yra nesunkiai nustatomas ir bus visada griežtai vertinamas,“ – teigė Vilniaus apskrities VMI Kontrolės departamento direktorius Marius Žemgulis.
„Impuls“: „nesame gavę baudos už mokesčių vengimą ar slėpimą“
Laiške 15min.lt bendrovės generalinis direktorius Vidmantas Šiugdžinis teigia, kad „Impuls“ pernai į biudžetą sumokėjo per 1,5 mln. eurų.
Mokesčių inspekcijos išplatintame pranešime, jo teigimu, yra kalbama apie 2014 m. liepos mėnesį sudarytą susitarimą tarp „Impuls“ ir Vilniaus AVMI.
„Pagal jį susitarėme dėl papildomo trenerių paslaugų apmokestinimo praeityje taikytam darbo modeliui. „Impuls LTU“ nedelsiant padengė susidariusį mokesčių skirtumą – 56 tūkst. eurų“, – rašo „Impuls“ generalinis direktorius.
Jis pabrėžė, kad nei šiuo, nei jokiu kitu atveju bendrovė nėra gavusi jokios baudos už mokesčių vengimą ar slėpimą: „Pagal Vilniaus AVMI rekomendacijas buvo įgyvendinti pokyčiai trenerių įdarbinimo sistemoje. Šiuo metu mūsų sveikatingumo klubų tinkle taikoma darbo santykių praktika yra pagrįsta Lietuvos Respublikos įstatymais ir yra teisėta.“
