Didžiąją šių įmonių dalį sudaro apgyvendinimo ir maitinimo (46), didmeninės ir mažmeninės prekybos ir automobilių bei motociklų remonto (45), gamybos (27) įmonės.
„Gautas perspėjimas iš karto nereiškia nuosprendžio verslui – veikiau priešingai – tai galimybė peržiūrėti veiklą, konsultuotis su profesionalais ir rasti tinkamus sprendimus kiekvienu konkrečiu atveju“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Įmones VMI identifikavo įvertinusi jų bei trečiųjų šaltinių pateiktus finansinius duomenis. Tam buvo panaudoti pelno mokesčio, PVM deklaracijų, finansinės atskaitomybės ir kiti trečiųjų šalių teikiami dokumentai. Šią atranką VMI atliks kas ketvirtį.
Maždaug pusė įmonių, kurioms kilo nemokumo rizika, naudojasi VMI pagalbos priemonėmis.
Inspekcija informuos šias įmones, o jų atstovai galės kreiptis į verslumo ir eksporto plėtros agentūrą „Versli Lietuva“ konsultacijų, ko imtis toliau.
Verslininkams, dar galintiems ir norintiems išsaugoti savo verslą, bus suteikta išsami informacija apie įvairias pagalbos priemones, galinčias padėti išvengti nemokumo. Tuo metu verslai, patiriantys didesnių sunkumų, gaus išsamią informaciją apie restruktūrizavimo arba bankroto procedūrų inicijavimo galimybes.
„Net nusprendus inicijuoti bankrotą – to nereikėtų suprasti kaip nuosprendžio, o vertinti kaip naują patirtį, kuri gali ateityje padėti sukurti kitą verslą. Be to, verslininkai, nusprendę inicijuoti naujus verslus, visuomet galės kreiptis į „Verslią Lietuvą“ ir nemokamai konsultuotis verslo vystymo klausimais“, – teigia „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento vadovė Inga Juozapavičienė.
Ankstyvojo perspėjimo sistemą įgyvendina Finansų ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei „Verslia Lietuva“.
