Apie tai pranešė „Naftogaz“ valdybos pirmininkas Jurijus Vitrenka ir antrosios įmonės vadovas Serhijus Makahonas.
„Esame pasirengę pateikti savo argumentus, kodėl „Nord Stream AG“ negali būti sertifikuota, jei ji visiškai neatitiks Europos energetikos teisės aktų“, – pareiškė J.Vitrenka.
„Turime įtikinamų argumentų – tiek techninių, tiek ir politinių, kurie turėtų nutraukti Rusijos spekuliacijas Europos dujų rinkoje“, – sakė S.Makohonas.
„Dominuojanti „Gazprom“ padėtis rinkoje „Nord Stream 2“ veiklos pradžioje sukelia prieštaravimą Europos teisės normoms, kelia grėsmę konkurencijai Slovakijos, Vengrijos, Čekijos, Austrijos ir kitų Europos šalių rinkose. Reguliavimo institucija privalo tai įvertinti“, – pridūrė J.Vitrenka.
„Bundesnetzagentur“ rugsėjo 8-ąją pradėjo „Nord Stream 2 AG“ sertifikavimo procesą, kuris gali tęstis iki keturių mėnesių, o vėliau patenkino Lenkijos valstybės kontroliuojamos „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ paraišką jame dalyvauti.
Baigusi šį procesą Vokietijos reguliuotoja pateiks ataskaitą Europos Komisijai, kuri turės du mėnesius išvadai, su galimybe šį laikotarpį pratęsti dar dviem mėnesiams.
Diuseldorfo Aukštajam regioniniam teismui atmetus „Nord Stream 2 AG“ skundą dėl „Bundesnetzagentur“ sprendimo neatleisti šio projekto nuo ES dujų direktyvos reikalavimų taikymo, ši „Gazprom“ antrinė įmonė pateikė apeliaciją Vokietijos Aukščiausiajam Teismui.
Beveik prieš mėnesį „Nord Stream 2 AG“ skelbė, jog vamzdyno pirmoji gija jau užpildyta techninėmis dujomis ir paruošta veikimui.
Anksčiau „Gazprom“ teigė ketinantis pradėti tiekti dujas naujuoju dujotiekiu dar šiais metais. Kremliaus kontroliuojamas koncernas tvirtino, jog šiais metais juo gali būti perpumpuota 5,6 mlrd. kubinių metrų dujų.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas, praėjusį mėnesį baigtas kloti šalia tokio pat pajėgumo beveik dešimtmetį veikiančio „Nord Stream“, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus galimybes ir leistų Maskvai atsisakyti dujų kelio į Europą per Ukrainą.
Šio projekto priešininkės, tarp kurių – JAV ir virtinė Europos šalių, įskaitant Ukrainą, Lenkiją ir Lietuvą, argumentuoja, kad „Nord Stream 2“ padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir sustiprins Maskvos geopolitinę įtaką.
Tuo tarpu projektą remianti Vokietija aiškina, kad būtina užsitikrinti didesnį dujų tiekimą, šaliai palaipsniui atsisakant anglimis kūrenamų ir atominių jėgainių.