Apie šią inovaciją pasikalbėjome su „AL–KO Technology Lithuania“ direktoriumi Justinu Balodžiu.
– Ar galėtumėte trumpai pristatyti įmonės veiklą?
– Mes esame tarptautinės kompanijos dalis Lietuvoje. Mūsų tikslas – čia kurti ir vystyti produktus savo motininei kompanijai. Fokusuojamės į elektronikos produktų kūrimą automobilių segmentui, daugiausiai – karavanų, kemperių industrijai, nes „AL-KO“ šiame segmente yra žymi ir stipri.
Mūsų kompanija kuria pačias įvairiausias automobilių pramonės elektronikos dalis – ašis, pakabos elementus, stabdžius, kitas riedmenų dalis, karavanų išilginius profilius, sukabinimo įrangą, atraminius ratukus ir pan. „AL-KO“ yra kone vienvaldis šio segmento ir inovacijų jame lyderis.
– Pasinaudojote priemone „Smart FDI“, kokį projektą vykdote?
– Kol projektas dar nėra pasibaigęs, nesinori daug atvirauti, nes konkurencija išties yra didžiulė. Trumpai, dirbame prie elektrifikavimo srities, o mūsų projekto ašis – elektra varoma turistinė priekaba.
– Kaip kilo mintis pasinaudoti priemone „Smart FDI“ ir imtis būtent tokio projekto?
– Visų pirma, „Smart FDI“ tikslai sutapo su mūsų koncerno vizija, todėl priemonė buvo palanki imantis projekto vystymo.
Idėja projektui gimė, nes vis daugiau automobilių yra gaminami taip, kad veiktų varomi vien elektra, o mūsų įmonė deda daug vilčių į šią technologiją ir automobilių elektrifikaciją. Beveik visos kompanijos ir organizacijos, kurios priklauso automobilių pramonės segmentui, pereina į vadinamąją 0 emisijų gamybą. Mano manymu, artimoje ateityje net ir sunkvežimiai ar aviacijos transportas bus varomi elektra.
Pasaulyje kol kas elektrinio prikabinamo kemperio dar nėra, tad mes tai ir siekiame įgyvendinti. Su elektrifikuotu prikabinamu kemperiu galima būtų sumažinti tempiančiojo automobilio emisijas. Taip pat elektrinė prikabinamo kemperio konstrukcija automobiliui padėtų sutaupyti kuro. Tempiamo kemperio svoris yra labai didelis, o šiuo atveju – tai būtų kemperis su akumuliatoriumi ir varikliu, kuris suka ratus ir sunaudotą energiją gali rekuperuoti. Taigi, šios inovacijos nauda – ne tik klientui, vartotojui, bet ir aplinkai.
– Kokius bandymus ir tyrimus atlikote?
– Jau turime iš komponentų sukurtą prototipą, sukonstravome prototipinę važiuoklę. Taip pat jau esame atlikę ir keletą bandymų bei tyrimų. Prie viso to prisidėjo ir kolegos Vokietijoje bei Vokietijos universitetai.
Atlikome ir prototipo bandymus Vokietijoje. Kartu su kolegomis prie elektromobilių prikabinome kemperius, vykdėme bandomuosius važiavimus iš vienos šalies į kitą per kalnų masyvus.
Rinkome duomenis, kas vyksta su tempiančiuoju elektromobiliu, kokia yra apkrova priekabos pasipriešinimo atžvilgiu ir pan. Vėliau tuos duomenis analizavome.
– Su kokiais iššūkiais susidūrėte vystydami projektą?
– Šiuo metu su organizacija ir pardavimų skyriais ieškome sprendimų, kaip visą šį projektą pritaikyti rinkai.
Elektromobiliai nuvažiuoja mažesnius atstumus, jie sunkesni ir jie yra brangesni. Visi šie dalykai mus truputėlį stabdo. Ne visi klientai bus linkę mokėti už elektrinę priekabą daugiau, todėl dabar ieškome kitų išeičių ir sprendimų. Taip pat turime atsižvelgti ir į tam tikrus reglamentus, taikomus elektromobiliams.
– Kaip ši struktūrinių fondų priemonė pasiteisino? Ar ateityje ruošiatės pasinaudoti ir kitomis priemonėmis?
– Mano manymu, dalyvauti šiame projekte vertėjo ir verta. Ar ateity dalyvausime – sunku pasakyti, pirmiausia reikia pabaigti tai, ką pradėjome. Tačiau, manau, kad tokios priemonės – vienas iš Lietuvos pliusų. Džiugu tai, kad yra tokių programų ir jomis bandoma pritraukti inovacijų, o su jomis ir užsienio investicijų.
Inovatyviems projektams – beveik 25 mln. eur
Pašnekovas džiaugiasi galėdamas prisidėti prie tvarių inovacijų Lietuvoje kūrimo. Šis projektas – tik vienas iš daugelio kitų ES struktūrinių fondų finansuojamų išradimų, kurie Lietuvoje kuria naujas darbo vietas, kelia ekonomikos lygį ir šalies žinomumą.
2014–2020 metų periodu ES struktūrinių fondų priemone „Smart FDI“ pasinaudojo beveik 20 Lietuvos įmonių. Priemonės tikslas – pritraukti užsienio investicijų į mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklas. Priemone finansuojami projektai turėjo atitikti vieną ir sumaniosios specializacijos krypčių, t. y., kurti inovacijas energetikos, tvarumo, sveikatos, informacinių technologijų, maisto technologijų ir kitose srityse. Vienam projektui fondai skyrė nuo 500 tūkst., iki 6,5 mln. Eurų., o visų projektų finansavimas siekė beveik 25 mln. Eur.
Sekite naujienas internete http://www.esinvesticijos.lt/ ir www.eimin.lrv.lt.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, jos skelbimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
