Grupė uždirbo 78 mln. eurų veiklos pelną, palyginti su 185 mln. eurų nuostoliais metais anksčiau.
„Pastebime ekonomikos atsigavimo ženklų, o mūsų įgyvendinamos priemonės pradeda duoti vaisių. Tačiau mes dar neišėjome iš girios“, – sakoma generalinės direktorės Martinos Merz pranešime.
Jau kelerius metu su sunkumais susiduriantis konglomeratas, turintis apie 100 000 darbuotojų, pernai pardavė pelningą liftų verslą, kad finansuotų restruktūrizavimo planą, numatantį ir 11 000 darbo vietų atsisakymą.
Koronaviruso pandemija dar labiau apsunkino „Thyssenkrupp“ bėdas ir įstūmė į „raudonąją“ zoną 2019–2020 finansiniais metais, kai dėl ribojamųjų priemonių buvo uždarytos prekybos atstovybės ir sutrikdyta gamyba visame pasaulyje.
Visgi grupė teigė, kad ekonominė veikla pajudėjo 2020 metų pabaigoje, o ypač išaugo automobilių bei pramoninės įrangos dalių, naudojamų vėjo energijai gauti, paklausa, ypač Kinijoje ir Vokietijoje.
Paklausos padidėjimas automobilių ir statybų sektoriuje pagerino ir „Thyssenkrupp“ padalinio „Steel Europe“, susiduriančio su aktyvia konkurencija iš Kinijos, rezultatus.
„Thyssenkrupp“ ne kartą nurodė, kad ieško partnerio veiklai plieno gamybos sektoriuje paremti, tačiau dar nepateikė oficialaus atsakymo į praėjusių metų spalio mėnesį pateiktą Didžiosios Britanijos plieno gamintojos „Liberty Steel“ pasiūlymą.
Kalbėdama apie ateitį, „Thyssenkrupp“ teigė besitikinti „reikšmingo pagerėjimo“ ir galbūt net išvengti nuostolių, nors prieš tai prognozavo kelis šimtus milijonų eurų siekiančius nuostolius iki mokesčių.
