Visi trys asmenys kaltinami manipuliavimu rinka, turto iššvaistymu ir grupiniu sukčiavimu komerciniu mastu, pažymėjo prokurorai, teigę, jog kaltinamojo akto apimtis siekia net 474 lapus.
Vokietijos finansinių technologijų įmonė, kuri kadaise buvo laikoma novatoriškų startuolių žvaigžde, žlugo 2020 metų birželio mėnesį, kai pripažino, kad jos balansuose trūko 1,9 mlrd. eurų (2,1 mlrd. JAV dolerių).
Laikas, kurio prireikė prokurorams pateikti oficialius kaltinimus, rodo sudėtingą nesąžiningų sandorių tinklą, kurį tyrėjai atsekė visame pasaulyje.
Tarp sukčiavimo aukų atsidūrė bankai, suteikę „Wirecard“ 1,7 mlrd. eurų kreditą. Taip pat buvo išleista obligacijų už 1,4 mlrd. eurų, kurios greičiausiai nebus apmokėtos.
„Wirecard“ bėdos prasidėjo 2019 metų sausio mėnesį, kai „The Financial Times“ paskelbė straipsnių seriją, kuriuose buvo teigiama, jog įmonės Azijos padalinyje buvo apskaitos pažeidimų.
Visgi tuo metu finansinių technologijų įmonė sugebėjo ne kartą atremti pretenzijas, o patys „The Financial Times“ žurnalistai buvo tiriami dėl pranešimų.
Didžiulė afera išaiškėjo 2020 metų birželį, kai auditorius „Ernst & Young“ pranešė, jog bendrovės sąskaitose neaptiko 1,9 mlrd. eurų.
Suma, sudaranti ketvirtadalį balanso, tariamai buvo skirta rizikai, susijusiai su prekyba, kurią trečiosios šalys vykdė „Wirecard“ vardu, padengti ir turėjo būti dviejų Filipinų bankų sąskaitose.
Tačiau Filipinų centrinis bankas teigė, kad grynieji pinigai niekada nepateko į jo pinigų sistemą, o abu Azijos bankai – BDO ir BPI – neigė turėję ryšių su „Wirecard“.
