Kanclerės Angelos Merkel kabineto pasirašytose biudžeto pataisose numatoma, kad didžiausia Europos ekonomika 2021 metais iš viso pasiskolins 240,2 mlrd. Eurų – trečdaliu daugiau nei planuota iš pradžių.
„Imamės tinkamų priemonių suvaldyti ekonominį ir finansinį pandemijos padarinius“, – pažymėjo finansų ministras Olafas Scholzas.
Pakoreguotą biudžetą dar turi patvirtinti parlamentas.
Pastarąjį dešimtmetį išlaikiusi perteklinį biudžetą, 2020 ir 2021 metais Vokietijos vyriausybė buvo priversta pasiskolinti 370 mlrd. eurų, o 2022 metais planuojama pasiskolinti dar 85,1 mlrd. eurų.
Iš pradžių planavusi sustabdyti skolinimąsi 2022 metais, dabar vyriausybė planuoja grįžti prie fiskalinės drausmės taisyklės vieneriais metais vėliau, o 2023 metais ketina pasiskolinti vos 8,3 mlrd. eurų.
Vadinamasis „skolų stabdys“ yra konstitucijoje įtvirtinta taisyklė, draudžianti vyriausybei per metus skolintis daugiau kaip 0,35 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vokietija sulaužė šią taisyklę 2020 ir 2021 metais, kai siekė apsaugoti įmones ir darbuotojus nuo ekonominio koronaviruso pandemijos suduoto smūgio.
Nuo pandemijos pradžios valstybė jau išmokėjo daugiau kaip 114 mlrd. eurų finansinės paramos verslui garantuotų paskolų, tiesioginės pagalbos ir darbo užmokesčio išlaikymo schemų forma.
Trečiadienį Vokietijos ekonomikos instituto paskelbta ataskaita parodė, kad krizė iki šiol Vokietijos ekonomikai kainavo 250 mlrd. eurų.