Ieva Koncevičiūtė, vokiško kapitalo automobilių industrijos įmonės „Continental Lithuania“ komunikacijos vadovė, įsitikinusi – darbo vietų ir vokiško kapitalo investicijų Lietuvoje būtų dar daugiau, jei būtų daugiau vokiškai kalbančių specialistų.
„Aš nepraleidžiu progos advokatauti užsienio kalbų mokymuisi, būtent – vokiečių kalbai. Vokietija yra strateginė Lietuvos partnerė, su kuria dvišalis ir tarptautinis bendradarbiavimas vyksta, ko gero, visose srityse, o šiuo metu ypač intensyviai krašto apsaugos, ekonomikos, politikos, kultūros, mokslo srityse. Vokietija yra viena svarbiausių prekybos partnerių ir didžiausių investuotojų Lietuvoje. Taigi, tam, kad turimus ryšius išlaikytume ir dar kaip įmanoma sustiprintume, išplėstume savo partnerystes su šia šalimi, mums reikia mokytis kalbėti vokiškai“, – įsitikinusi I.Koncevičiūtė.
Lenk medį, kol jaunas
„Gerai kalbėti užsienio kalba labai greitai neišmoksi. Tikriausiai greičiau galima įgyti specialybę, persikvalifikuoti ar pan. Todėl, mano nuomone, svarbu užsienio kalbos pagrindų mokytis nuo ankstyvo amžiaus, t. y. mokyklos, ir nuosekliai kalbą lavinti studijuojant, dirbant“, – sako Dovilė Sakaliauskienė, UAB „Continental Tires Business Services“ finansų vadovė.
Ji universitete studijavo anglų ir vokiečių kalbų filologiją. Pasakoja, kad studijuoti dvi kalbas rinkosi labai sąmoningai, nes suprato, jog kalbų žinios tikrai suteiks pranašumo ieškant darbo, siekiant karjeros. Abiejų kalbų ji mokėsi ir mokykloje.
„Continental Tires Business Services“ iš Lietuvos teikia buhalterinės apskaitos paslaugas „Continental“ padangų sektoriaus įmonėms. Pasak D. Sakaliauskienės, kasdien darbe jos komanda naudoja vokiečių kalbą. Bet, anot pašnekovės, labai specializuotą profesinį žodyną darbuotojai „susirenka“ jau dirbdami – svarbu turėti gerus bendrinės kalbos pamatus.
Pasak jos, daugumos Europos įmonių vadovai ar aukštas pozicijas užimantys asmenys puikiai kalba angliškai, bet jei paslaugos teikėjas, verslo santykių, bendradarbiavimo siekiančios įmonės atstovas kalba ir tam tikros įmonės gimtąja kalba, pvz., vokiškai, prancūziškai – santykis yra kitoks. Ryšys užmezgamas greičiau, komunikacija sklandesnė, pasitikėjimas tvirtesnis, darbas efektyvesnis.
Nepraleisti galimybių mokytis kalbos
„Dabartinius moksleivius ir studentus aš raginčiau visas galimybes mokytis užsienio kalbos vertinti rimtai. Jei turite progą pagal mainų programas išvykti pasimokyti į vokiškai, prancūziškai, ispaniškai kalbančias šalis, ieškokit galimybių ten mokytis ir kalbos – tai tikrai bus didžiulis privalumas siekiant karjeros“, – teigia D. Sakaliauskienė.
I.Koncevičiūtė dėsto, jog lietuviai angliškai kalba tikrai gerai – šią kalbą paprastai gerai moka ir skandinavai, – tačiau kitose Europos valstybėse anglų kalba nėra tokia populiari ar vardijama kaip būtina. Todėl daugiakalbystė galėtų būti mūsų – lietuvių, Lietuvos, – išskirtinumas, padedantis rasti partnerių Vakaruose, o kartu pritraukiantis investicijų į mūsų šalį.
„Į Lietuvą ateina daug vokiečių kompanijų ir, ko gero, ateitų dar daugiau, jei čia būtų pakankamai vokiškai kalbančių specialistų. Verslai žvalgosi, vertina galimybes ir vienas dažniausių klausimų, kuriuos tenka girdėti, – ar pas jus yra kalbančių vokiškai?“, – sako I.Koncevičiūtė.
Goethe‘s instituto vertinimu, vokiečių kalba yra ypač paklausi gamybos, finansų ir draudimo, technologijų ir inovacijų, informacinių technologijų, turizmo sektoriuose.
Apie perspektyvas ir gyvenimo kryptį
„Kartu su vaikais renkantis antrąją užsienio kalbą, aš siūlyčiau ir tėvams, ir vaikams pasvarstyti, su kokia valstybe jie norėtų būti susiję, su kuo vaikams linkėtų sieti ateitį, kur linkėtų vaikams pasimokyti, kur norėtų nukeliauti. Iš mano asmeninės patirties – kalbos, kurias mokame, tikrai prisideda prie krypties gyvenime“, – sako I.Koncevičiūtė.
