Bendradarbiaujant su kolegomis iš nepriklausomo Rusijos leidinio „The Insider“, „Siena“ priėjo prie duomenų, rodančių detalų „Volfas Engelman“ produkcijos kelionių į Rusiją paveikslą.
Šie duomenys verčia ne tik abejoti „Volfas Engelman“ pareiškimais apie „paralelinį eksportą“ be bravoro žinios, bet ir parodo, kad lietuviškas alus puikuojasi su Rusijos žvalgyba tiesiogiai susijusios įmonės pirkinių krepšelyje.
„Volfas Engelman“ aludariai teigia kategoriškai smerkiantys Rusijos karą prieš Ukrainą ir niekaip neprisidedantys prie savo produkcijos kelionių į Maskvos parduotuvių lentynas. Vis dėlto Kauno įmonė nepateikė jokio paaiškinimo, kodėl ją neva apgaudinėjantys „paralelinio eksporto“ vykdytojai alų tiekia tiems patiems klientams, kuriems „Volfas Engelman“ iki karo savo produkciją tiekė tiesiogiai.
Pažadas po pažado
Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, „Volfas Engelman“ jau pirmomis savaitėmis pranešė apie pasitraukimą iš agresorės rinkos. Tačiau vos po keleto mėnesių „Volfas Engelman“ produkcija buvo aptikta Maskvos prekybos centruose. Apie tai pirmas pranešė komikas ir aktyvistas Olegas Šurajevas.
Būtent O.Šurajevas atskleidė, kad „Volfas Engelman“ produkcija į Rusiją tebekeliauja, tik siunčia ją nebe Kauno alaus darykla, o kitos įmonės.
Paaiškėjus šiems faktams, „Volfas Engelman“ paskelbė nutraukiantis santykius su alų Rusijos rinkai tiekiančia bendrove „Lukritma“. Įmonė taip pat pažadėjo griežtai vertinti visą informaciją apie savo alų Rusijos rinkoje ir tikrinti savo tiekimo grandines.
Tačiau kovą, praėjus jau metams nuo „Volfas Engelman“ pareiškimo apie pasitraukimą iš Rusijos rinkos, žurnalistas ir visuomenininkas Andrius Tapinas parodė, kad kaunietiškas alus iš Maskvos parduotuvių lentynų nedingo.
Tuomet „Volfas Engelman“ pareiškė, kad „paralelinio eksporto“ problemą galutinai išspręs naujas skardinių ženklinimas – šalia bravoro logotipo pridedant nedidelę Ukrainos simboliką.
„The Insider“ surinkti duomenys rodo detalų vaizdą, kaip „Volfas Engelman“ alus patenka į Rusijos rinką. Tremties sąlygomis dirbantys Rusijos žurnalistai taip pat pateikė neginčijamų įrodymų apie kaunietiško alaus keliones iki Rusijos žvalgybos valdomos įmonės.
„Paralelinio eksporto“ rykliai
Mūsų turimi duomenys apie alaus keliones į Rusiją apima laikotarpį iki praėjusių metų rugsėjo. Vėliau Rusijos tarnybos nustojo tiekti šią informaciją į viešai prieinamas platformas. Bet ir iš tų duomenų, kuriuos pavyko surinkti, galima susidaryti gana aiškų vaizdą apie lietuviško alaus keliones į Rusiją.
Nuo praėjusių metų kovo, kai „Volfas Engelman“ nustojo tiesiogiai tiekti savo produkciją klientams Rusijoje, iki tų pačių metų rugsėjo į Rusiją pateko ne mažiau nei 8,5 tūkst. tonų Kauno bravoro produkcijos. Kad tai tebevyksta – rodo ir „The Insider“ surinkta informacija Maskvos prekybos centruose. Ten ir dabar galima lengvai įsigyti pernai lapkritį išpilstyto „Volfas Engelman“ alaus.
Iš mūsų turimų duomenų matyti, kad „Volfas Engelman“ produkciją į Rusiją tiekia skirtingose valstybėse registruotos įmonės. Be Lietuvos, kur garsiausiai nuskambėjo bendrovės „Lukritma“ pavadinimas, „paralelinio eksporto“ schemoje veikia įmonės iš Latvijos, Moldovos, Čekijos ir Serbijos. Daugelio jų bendras vardiklis – rusiškas kapitalas.
Abi Serbijos įmonės, kurių veiklą nagrinėjome, įkurtos pernai pavasarį, pora mėnesių po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Tačiau lietuviško alaus eksportuotojus sieja ne tik tai, bet ir seni Kauno bravoro klientai.
Nauji tiekėjai seniems klientams
Surinkome duomenis apie tai, kaip iki karo vyko „Volfas Engelman“ alaus tiekimas Rusijos rinkoje. Išnagrinėjus prieinamą informaciją apie kaunietiško alaus siuntas, vykusias 12 mėnesių iki Rusijos invazijos pradžios, pavyko nesunkiai identifikuoti keletą įmonių, kurioms „Volfas Engelman“ tiesiogiai tiekė didelius kiekius savo produkcijos.
Didžiausi sistemos „ImportGenius“ duomenyse aptikti „Volfas Engelman“ produkcijos gavėjai iki karo buvo Rusijos bendrovės „Pintaklub“, „LSB Trade“, „Somelje“ ir „Rusbeer 2006“.
Šiuos duomenis palyginome su informacija apie „Volfas Engelman“ produkcijos siuntas, Rusijos rinką pasiekusias po praėjusių metų kovo mėnesio, kai Kauno bravoras paskelbė nebetieksiantis savo produkcijos į agresorės teritoriją. Visi gavėjai – tie patys, kurie „Volfas Engelman“ alų iki karo pirko tiesiogiai iš gamintojo. Pasikeitė tik siuntėjai – vietoj „Volfas Engelman“, alų į Rusijos rinką siuntė keliose Europos valstybėse išsibarstę verslai.
„Paima lygiai tuos pačius klientus, veža tiems patiems žmonėms. Net nurodyti tie patys telefono numeriai. (...) Viskas tas pats“, – konstatavo O.Šurajevas, detaliai susipažinęs su „Volfas Engelman“ alaus tiekimo į Rusiją grandinėmis.
Vienas pavadinimas kaunietišką alų į Rusiją tiekiančių įmonių sąraše jau yra nuskambėjęs palyginti garsiai. Tai bendrovė „Lukritma“, kurios dalyvavimą „Volfas Engelman“ alaus kelionėse į Rusiją dar pernai atskleidė komikas ir aktyvistas O.Šurajevas. Kauno bravoras reagavo pareiškimu, kad bendradarbiavimas su „Lukritma“ nutraukiamas.
„Birželį santykius nutraukėme su pirmuoju platintoju, kuris, įsigijęs mūsų produkcijos prekiauti kitose šalyse, savavališkai ir be mūsų žinios gabeno ją į Rusiją. Šiuo metu dėl nelegalios prekybos yra nutrauktos dvi sutartys. Taip pat atliekame tyrimą, kad išsiaiškintume, ar nėra daugiau tokių nelegalaus platinimo atvejų. Į visus juos reaguosime principingai“, – pernai rugsėjį paskelbtame pranešime teigė „Volfas Engelman“ vadovas Marius Horbačauskas.
Nuo šio pareiškimo praėjo daugiau nei pusmetis. Tačiau „Volfas Engelman“ alus ir toliau puikuojasi Rusijos parduotuvių lentynose. O „Sienai“ ir „The Insider“ nesunkiai pavyko nustatyti kur kas daugiau nei du Kauno bravoro produkcijos tiekėjus Rusijos rinkai.
Be jau minėtos „Lukritmos“, kaunietišką alų pirkėjams Masvoje, Sankt Peterburge ir kitose Rusijos vietovėse tiekė bendrovės iš Latvijos, Moldovos, Čekijos ir Serbijos. Pastarosios valstybės atveju, abi alaus gabenimo tarpininkėmis tapusios įmonės buvo įsteigtos tik pernai pavasarį – jau po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ir po „Volfas Engelman“ pareiškimo, kad produkcijos agresorės rinkai nebetieks.
Daugelis užsienietiškų alaus platintojų turi bendrą vardiklį – rusišką kapitalą. Tiek Čekijos, tiek Serbijos, tiek Latvijos įmonėse tarp akcininkų radome rusų tautybės verslininkus, gyvenamąją vietą nurodančius kitose šalyse. Kai kurie jų neabejotinai turi Rusijos pilietybę, dėl likusių – to nepavyko nei patvirtinti, nei paneigti.
Paaiškinimo nepateikė
„Volfas Engelman“ į „Sienos“ klausimus atsakė raštu, pabrėždamas, esą dėl produkcijos patekimo į Rusiją kalti nesąžiningi tarpininkai. O dėl šios produkcijos rusiškų parduotuvių lentynose nuotraukų esą kalti bravoro konkurentai.
„Volfas Engelman“ neeksportuoja produkcijos į Rusiją. Produkcijos nuotraukos, kurios konkurentų iniciatyva vis pasirodo viešojoje erdvėje, yra paralelinio eksporto būdu patekusios produkcijos likučiai“, – teigia Kauno įmonė.
Jokio paaiškinimo, kodėl „paralelinio eksporto“ vykdytojai „Volfo“ alų tiekė seniems įmonės klientams Rusijoje, bravoras nepateikė.
Žurnalisto ir visuomenininko Andriaus Tapino vertinimu, tai primena mechanizmus, kai tiekimo grandinėse atsiranda naujos „tarpinės“ įmonės, siekiant pridengti realius naudos gavėjus.
„Imam, tarkim, įmonę A ir įmonę B. Reiškia, kad reikia „tarpinės“ – įmonė A negali tiesiogiai savo seniems draugams, įmonei B, pateikti savo produkcijos, nes žino, kas bus. Tai ieško „tarpinės“ – per kažką“, – svarstė A.Tapinas.
Panašiais principais veikė tyrimo „Naša trąša“ personažai: įvežant baltarusiškas trąšas į Lietuvą, jų gamintoju buvo nurodoma menkai žinoma Baltarusijos įmonė, o ne sankcijų sąrašuose esantis fabrikas „Grodno Azot“.
Tačiau „The Insider“ surinkti duomenys rodo, kad per „tarpines“ įmones „Volfas Engelman“ alus keliauja ne tik į Rusijos parduotuvių lentynas. Tarp lietuviško alaus pirkėjų – ir su Rusijos žvalgyba tiesiogiai susijusi struktūra.
Lietuviškas alus šnipų bokaluose
Rusijos bendrovė „Pintaklub“ – stambi alkoholio prekybos rinkos žaidėja. Iki karo „Volfas Engelman“ šiai įmonei alų pardavinėjo tiesiogiai. Po Kauno įmonės pareiškimo apie pasitraukimą iš Rusijos rinkos, „Pintaklub“ ir toliau importavo solidžius kiekius „Volfas Engelman“ alaus, pasitelkdamas įvairius tarpininkus.
Tarp galutinių „Pintaklub“ importuojamo alaus vartotojų – ne tik eiliniai alaus mėgėjai Maskvoje.
„The Insider“ surinktais duomenimis, įmonė yra sudariusi ne vieną gėrimų tiekimo sutartį su valstybine kompanija „Jasen“. Turbūt geriausiai žinoma jos funkcija – valstybės parduodamo turto aukcionų organizavimas. Bendrovę tiesiogiai valdo Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba, daugeliui žinoma trumpesniu pavadinimu – SVR.
Rusijos žvalgybos kontroliuojama įmonė ne kartą pirko alkoholinius gėrimus iš „Pintaklub“. Naujausias sprendimas samdyti šią alkoholio tiekėją priimtas pernai, gruodžio 28 d. Pirkimo komisija patvirtino ir priedą – pirkinių sąrašą, kuriame figūruoja devyni skirtingi „Volfas Engelman“ produktai.
Kauno bravoras į didesnius komentarus šia tema nesileidžia. „Volfas Engelman“ atsiųstame komentare nurodoma tik tiek, kad „verslo santykiai su Rusijos įmone „Pintaklub“ nutraukti 2022 m. kovą“.
Skardinių ženklinimas – ne panacėja
Savo komentare „Volfas Engelman“ pabrėžia, esą priešnuodis „paraleliniam eksportui“ į Rusijos rinką jau surastas ir veikia. Tai nedidelė Ukrainos simbolika, atsiradusi ant alaus skardinių.
„Alus nėra sankcionuota prekė, ji laisvai cirkuliuoja rinkoje, alų galima perparduoti be gamintojo žinios. Tačiau mes nusprendėme produkcijos į Rusiją netiekti ir ėmėmės realių veiksmų (produkcijos žymėjimas) užkirsti kelią paraleliniam eksportui. (...) Žinome, kad Ukrainos simbolika ant mūsų produkcijos pakuočių yra sėkminga prevencinė priemonė. Beje, esame vieninteliai rinkoje žengę šį žingsnį. Šiuo metu esame paženklinę iki 90 proc. produktų kiekio ir sieksime paženklinti visą eksportui skirtą produkciją“, – teigia „Volfas Engelman“.
A.Tapino vertinimu, skardinių žymėjimas nėra toks efektyvus sprendimas, kaip tai bando parodyti Kauno aludariai. Mat jau iš dabartinių kaunietiško alaus partijų Maskvos parduotuvių lentynose matyti, kad lipdukai su informacija apie prekės importuotoją dažnai klijuojamas būtent toje vietoje, kur „Volfas Engelman“ patalpino Ukrainos simboliką.
„Tai yra labai paprastas būdas negadinti nuotaikos „rašistams“. Tiesiog tu užklijuoji tą „banderolę“ – ir niekas to žemėlapiuko nemato“, – konstatavo A.Tapinas.
Savo komentare „Volfas Engelman“ taip pat ragina įvertinti ir kitų vakarietiškų verslų funkcionavimą Rusijos rinkoje.
„Mūsų vietos konkurentų kaip „Kalnapilis–Tauras“, taip pat didžiųjų pasaulinių prekės ženklų kaip „Heineken“, „Pepsi“, „Red Bull“, „Monster“ produkcija toliau randama arba dominuoja Rusijos parduotuvių lentynose, o koncernui „Calsberg“, valdančiam „Švyturys–Utenos alus“, iki šiol priklauso lyderiaujantis rusiškas prekės ženklas „Baltika“, įmonė Rusijos rinkoje turi 8 gamyklas, ten gamina ir prekiauja tokių Lietuvoje populiarių prekės ženklų produkcija kaip „Tuborg“, „Grinbergen“, „Kronenburg“ ir kt. Įmonė skelbia, kad ten yra įdarbinusi 8000 žmonių, per 2022 metus uždirbo 10 207 mln. Danijos kronų (apie 1,37 mlrd. EUR)“, – vardija Kauno bravoras.
„Kalnapilio–Tauro“ gaminamas alus taip pat tebėra Rusijos parduotuvių lentynose. Apie tai papasakosime artimiausiomis dienomis.
Prie šio tyrimo prisidėjo Sergei Ezhov („The Insider“), Dragana Pećo (OCCRP ID), Vladimir Thorik („Rise Moldova“) ir Miglė Kalinauskaitė
