Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 09 10 /14:34

VPT stabdo beveik 100 mln. eurų vertės dujotiekio į Lenkiją statybos konkursą

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nurodė dujų perdavimo bendrovei „Amber Grid” laikinai sustabdyti beveik 100 mln. eurų vertės magistralinio dujotiekio į Lenkiją (GIPL) statybos rangovo konkursą.
Dujų vamzdžiai
Dujų vamzdžiai / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Jis bus sustabdytas, kol VPT vertins konkurso dokumentus ir „Amber Grid” sprendimus. Tai reiškia, kad „Amber Grid“ šią savaitę negalės pasirašyti sutarties su konkurso laimėtoja bendrove „Alvora“, BNS patvirtino VPT vadovė Diana Vilytė.

„Mes pradėjome tyrimą, buvo atėjęs tiekėjas su advokatais ir papasakojo niuansus, jie negauna visos informacijos dėl laimėtojo, sako, akivaizdus protegavimas. Aklai tikėti negalime, ignoruoti irgi negalime, pakankamai solidūs faktai, tai patikrinsime, gal viskas gerai, gal pasitvirtins, gal ne“, – BNS sakė D.Vilytė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Diana Vilytė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Diana Vilytė

Pasak jos, tyrimas gali tęstis iki 20 darbo dienų, bet tikimasi jį baigti anksčiau.

Į VPT kreipėsi antroje vietoje likusi Lietuvos dujotiekių statybos bendrovė „MT Group“. Ji bando sustabdyti konkurso procedūras ir per teismą.

VPT vadovės teigimu, tarnyba nagrinės tuos viešojo pirkimo aspektus, kurių bendrovė neskundė teismui, kad nebūtų dubliavimosi.

„MT Group“, konkurse dalyvavusi kartu su partnere, Lenkijos energetikos objektų statytoja „Rafako“, teigia, kad konkursas vyko neskaidriai, pažeidžiant viešųjų pirkimų procedūras.

„MT Group“ praėjusią savaitę teigė, kad įmonės pasiūlymas turėjo būti pripažintas ekonomiškai naudingiausiu, už „Alvoros“, konkurse dalyvavusios kartu su „Šiaulių dujotiekio statyba“, pasiūlymą jis buvo pranašesnis iš esmės visuose vertinimo srityse.

„MT Group“ ir „Rafako“ antradienį pranešė, jog dėl konkurso kreipėsi į Europos Komisijos Inovacijų ir tinklų programų vykdomąją įstaigą (INEA), Centrinę projektų valdymo agentūrą (CPVA) ir Lietuvos energetikos agentūrą (LEA) – visos jos atsakingos už projektų finansavimą iš Europos Sąjungos (ES) fondų. Joms įmonės pateikė duomenis apie grubius konkurso pažeidimus ir prašo įvertinti juos skiriant ES paramą.

„Mūsų įsitikinimu, tokie strateginiai konkursai turi vykti skaidriai ir nekelti net menkiausių abejonių“, – panešime sakė „MT Group“ direktoriaus pavaduotojas Simonas Kunickas.

Tuo metu konkursą skelbusi „Amber Grid“ teigia esanti pasirengusi argumentuotai atsakyti į VPT ir kitų institucijų klausimus ir išsklaidyti bet kokias abejones dėl proceso skaidrumo.

„GIPL yra labai svarbus projektas ne tik Lietuvos, bet ir viso Baltijos šalių regiono vartotojams, jo pirkimo procedūroms skyrėme itin didelį dėmesį. Jas vykdėme itin atidžiai ir atsakingai, preciziškai laikydamasi įstatymų reikalavimų“, – rašoma BNS atsiųstame komentare.

Pasak įmonės, visi konkurso dalyvių pasiūlymai buvo vertinami pagal vienodas, iš anksto visiems paskelbtas ir žinomas sąlygas.

„Mums svarbu, kad mokesčių mokėtojai nepermokėtų už šį strateginį projektą, o rangovas gebėtų projektą įgyvendinti tinkamai ir laiku. Todėl „MT Group“ kaip mažiausiai ekonomiškai naudingą pasiūlymą pateikusio dalyvio veiksmus vertiname kaip pastangas sąmoningai stabdyti visą regioninės reikšmės projektą“, – tikina „Amber Grid“.

„MT Group“ šiuo metu įgyvendina „Amber Grid“ projektų už maždaug 16 milijonų eurų, tačiau šiame konkurse jos pasiūlymas buvo kur kas brangesnis. Pasak „MT Group“, jos kaina siekė beveik 85 mln. eurų (be PVM).

„Amber Grid“ šią savaitę ketino pasirašyti 79,85 mln. eurų (96,6 mln. eurų su PVM) vertės sutartį su „Alvora“, o oficiali statybų pradžia buvo numatyta spalio 7 dieną.

GIPL projektą „Amber Grid“ įgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi „Gaz-System“. Numatoma, kad dujų jungtis pradės veikti 2021 metų pabaigoje.

Visa projekto vertė – 500 mln. eurų, investicijos vien Lietuvoje sieks iki 136 mln. eurų.

Pastačius jungtį, Baltijos šalių kryptimi bus galima transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs