Rusijos valstybinė branduolinės energijos korporacija „Rosatom“, tiesiogiai prisidedanti ir prie Rusijos karinės galios bei politinės įtakos stiprinimo, ir su ja susijusios kompanijos siekia įgyti prieigą prie Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimo procesų.
Jos ieško būdų dalyvauti IAE pirmojo ir antrojo blokų reaktoriaus šerdžių ir kitų reaktoriaus sistemų išmontavimo projektuose, paviešinta VSD ir AOTD parengtame 2024 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Žvalgyba išsiaiškino ir veikimo schemas. Esą „Rosatom“ struktūrose veikiančios kompanijos supranta, kad joms bus neleista tiesiogiai dalyvauti šiuose projektuose dėl rizikų nacionalinio saugumo interesams, todėl bando į projektus įsilieti palaikant ryšius su Lietuvos įmonėmis, kurios anksčiau bendradarbiavo su korporacijos kompanijomis ar jas valdantys asmenys turėjo asmeninio pobūdžio ryšių su „Rosatom“ korporacijos atstovais.
VSD duomenimis, beveik visos Lietuvos įmonės, kurios anksčiau bendradarbiavo su „Rosatom“ kompanijomis ir jų atstovais, šių ryšių nenutraukė. Pagrindiniai motyvai bendradarbiauti su „Rosatom“ – finansiniai interesai, galimybės gauti darbų „Rosatom“ vykdomuose projektuose ir siekis palaikyti asmeniniu lojalumu ir draugyste grįstą bendradarbiavimą.
„Ryšių su „Rosatom“ turinčios Lietuvos įmonės, norėdamos dalyvauti IAE projektuose, naudoja įvairias priemones, dažnai veikia neskaidriai ir bando nuslėpti palaikomus kontaktus, suprasdamos, kad jie, tikėtina, bus įvertinti kaip rizikingi ar keliantys grėsmę.
Populiariausi veikimo būdai: naujo vardo sukūrimas – įkuriama arba įsigyjama nauja įmonė priedangai; bandymai projektuose įdarbinti specialistus su jais sudarant individualias sutartis – šie dažnai bando nuslėpti sąsajas su kompanija, kurios dalyvavimas projekte neatitiktų nacionalinio saugumo interesų“, – rašo VSD.
VSD duomenimis, beveik visos Lietuvos įmonės, kurios anksčiau bendradarbiavo su „Rosatom“ kompanijomis ir jų atstovais, šių ryšių nenutraukė.
Tiesa, su „Rosatom“ kompanijomis bendradarbiaujančios Lietuvos įmonės nėra pajėgios pretenduoti į didelės apimties IAE projektų įgyvendinimą, veikdamos vienos, todėl ieško būdų bendradarbiauti su didžiosiomis branduolinės energetikos srityje veikiančiomis kompanijomis Vakarų šalyse.
Tokios Lietuvos įmonės joms prisistato kaip patikimi vietiniai partneriai, galintys suteikti nepakeičiamas, finansiškai patrauklias paslaugas ir užtikrinti sklandų projektų įgyvendinimą.
„Ryšiai trečiosiose šalyse su „Rosatom“ kompanijomis nuslepiami. Žvalgybos vertinimu, nacionalinio saugumo interesų neatitinkančių kompanijų dalyvavimas IAE projektuose, labai tikėtina, trikdytų sėkmingą jų įgyvendinimą ir lemtų jų vėlavimą, trečiosios šalys įgytų galimybių gauti neviešos informacijos apie IAE vykstančius procesus ir technologinius reaktorių išmontavimo sprendimus“, – įspėja VSD.
Domina situacija Lietuvai strategiškai svarbiuose sektoriuose
Lietuvoje bando veikti ne tik „Rosatom“ korporacija. Strategiškai svarbiuose sektoriuose Rusijos ir Baltarusijos subjektai turi interesų įgyti prieigą prie Lietuvai strategiškai svarbios infrastruktūros ar turėti įtakos strategiškai svarbiuose šalies ūkio sektoriuose.
„Rusija yra itin suinteresuota rinkti informaciją apie pažeidžiamas strateginės infrastruktūros vietas, situaciją strategiškai svarbiuose sektoriuose veikiančiose kompanijose, jų įgyvendinamus projektus“, – rašoma ataskaitoje.
Prie nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių priskiriama energetika, transportas, IT, telekomunikacijos ir aukštosios technologijos, taip pat finansai ir karinė įranga.
Nacionalinio saugumo interesų neatitinkantys sandoriai ar investicijos į strategiškai svarbius sektorius užkardomi remiantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatomis.
Vis dėlto VSD fiksavo atvejų, kai rizikų kyla investuotojui jau pradėjus vykdyti veiklą ar įgyvendinant sutartą sandorį. Pavyzdžiui, investuotojas ar sandorio šalis nusprendžia bendradarbiauti su fiziniais ar juridiniais asmenimis Rusijoje ir (ar) Baltarusijoje, užmezga naujus ar atnaujina turėtus ryšius.
„Šių šalių subjektai, pasinaudodami tokia situacija, siekia gauti informacijos apie pažeidžiamas Lietuvos strateginės infrastruktūros vietas, turėti galimybę daryti įtaką įgyvendinamiems projektams, įgyti prieigą prie strategiškai svarbios infrastruktūros“, – rašoma grėsmių vertinime.
Rusija yra itin suinteresuota rinkti informaciją apie pažeidžiamas strateginės infrastruktūros vietas, situaciją strategiškai svarbiuose sektoriuose veikiančiose kompanijose, jų įgyvendinamus projektus
Ataskaitoje minimas vienas iš tokių rizikų pavyzdžių – transporto sektoriuje veikianti įmonė, turėjusi ryšių su Baltarusijos įmonėmis – valstybiniu institutu „Belželdorprojekt“ ir įmone „Želsviazprojekt BR“.
„Kompanija, vykdydama strategiškai svarbų projektą, atnaujino kontaktus su šių Baltarusijos subjektų darbuotojais ir pasitelkė juos projekto užduotims vykdyti, bandydama tai nuslėpti nuo projekto užsakovo. Taip Baltarusijos subjektai įgijo prieigą prie informacijos apie vykdomą projektą ir dalį inžinerinių jo sprendinių“, – rašoma ataskaitoje.
Identifikavus kompanijos bendradarbiavimą su Baltarusijos subjektais, jos dalyvavimas strategiškai svarbiuose projektuose buvo užkardytas.
„Labai tikėtina, kad Rusijos ir (ar) Baltarusijos subjektai, siekdami trikdyti strategiškai svarbios infrastruktūros objektų darbą ar gauti neviešos informacijos apie ją, bandys panaudoti kibernetinius pajėgumus ar pasinaudoti strategiškai svarbių įmonių personalo pažeidžiamumais“, – įspėja VSD ir AOTD.
Kaip rizikos veiksnys išskiriama ir strategiškai svarbiuose objektuose dirbančių asmenų kelionės į Rusiją ir (ar) Baltarusiją, sudarančios galimybes šių valstybių žvalgybos tarnyboms juos verbuoti ir panaudoti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
Lietuvos įmonės įsitraukia sankcijų apėjimo schemas
Dar viena sritis, kur VSD įžvelgia grėsmių nacionaliniam saugumui, – Lietuvos įmonių pagalba Rusijai apeiti tarptautines sankcijas.
Rusija kuria naujas sankcijų apėjimo schemas, kuriose dalyvauja Rusijos žvalgybos tarnybos, naudojamasi ryšiais su ES šalyse veikiančiomis kompanijomis, pasitelkiami Rusijos ir Baltarusijos piliečiai.
„Kai kurios Lietuvoje veikiančios įmonės, aiškiai suprasdamos, kad padeda Rusijos subjektams išvengti sankcijų, tęsia bendradarbiavimą su jais ir bando organizuoti įrangos, technologijų ir kitos produkcijos eksportą į Rusiją“, – pabrėžia VSD.
Kaip rizikos veiksnys išskiriama ir strategiškai svarbiuose objektuose dirbančių asmenų kelionės į Rusiją ir Baltarusiją.
Į tarptautinių sankcijų apėjimo schemas, organizuojamas per Lietuvą, Rusijos subjektai dažniausiai įtraukia ilgą laiką šalyje veikiančias Rusijos ir Baltarusijos piliečių valdomas įmones. Daugelis jų teikia prekių sandėliavimo, transportavimo, muitinės dokumentų tvarkymo paslaugas.
Rusijai reikalingų prekių spektras platus – transporto sektoriui reikalingi komponentai, metalo apdirbimo, laboratorijų įranga, elektronika, mikroelektronika ir jos komponentai, karinėms reikmėms panaudojamos prekės.
VSD pastebi, kad didžioji dalis Rusijos ir Baltarusijos piliečių, kurie Lietuvoje valdo su sankcijų apėjimo schemomis siejamas įmones, turi tiesioginių verslo ryšių Rusijoje bei Baltarusijoje.
Jų šiose šalyse įsteigtos kompanijos perka Vakaruose gaminamą įrangą, tiekia ją Rusijos ar Baltarusijos subjektams, institucijoms, mokslo įstaigoms, veikiančioms strateginiuose sektoriuose. Kai kurios Baltarusijos piliečių Lietuvoje valdomos kompanijos veikė ir subjektų Rusijoje naudai – siekė aprūpinti juos karinėms pajėgoms modernizuoti skirta įranga ir gavo finansavimą iš įmonių, susijusių su Rusijos karo pramone.
Į tarptautinių sankcijų apėjimo schemas, organizuojamas per Lietuvą, Rusijos subjektai dažniausiai įtraukia ilgą laiką šalyje veikiančias Rusijos ir Baltarusijos piliečių valdomas įmones.
Žvalgybos duomenimis, Rusijos piliečiai, kurių Lietuvoje valdomos įmonės yra susijusios su sankcijų apėjimo schemomis, kai kuriais atvejais palaiko kontaktus su įtakingais asmenimis Rusijoje, kuriems asmeniškai ar jų valdomoms kompanijoms taikomos ES ar JAV sankcijos. Taip pat nustatyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių bei jų Lietuvoje valdomų įmonių atstovų, dalyvavusių sankcijų apėjimo schemose, netiesioginiai ryšiai su Rusijos žvalgybos tarnybomis, veikimas jų naudai, rašoma ataskaitoje.
Pastebima, kad Rusija yra sukūrusi platų įmonių, skirtų sankcijų apėjimo priedangai, tinklą ir jį sistemingai plečia. Rusijos subjektams tarpininkaujančios įmonės kuriamos šalyse, kurios neremia ES, JK ar JAV sankcijų politikos. Šių šalių įmonės ieško įvairių būdų reikiamai įrangai įgyti, mezga kontaktus tiek su šios įrangos gamintojais, tiek su jų atstovybėmis ir prekybininkais.
Viena iš platformų, kuriose aktyviai veikia Rusijai tarpininkaujantys subjektai, siekiantys susikurti ryšių tinklą ir pasiūlyti pelningų sandorių, – užsienio šalyse vykstančios tarptautinės konferencijos ir parodos, kuriose gamintojai pristato savo produkciją. Lietuvos aukštųjų technologijų gamintojai taip pat domina Rusijos subjektus.
Nustatyta atvejų, kai sankcijų apėjimo schemas organizavo Rusijos piliečiai, Lietuvoje neįsteigę ir nevaldantys kompanijų, tačiau įgiję leidimus gyventi šalyje. Jie dažniausiai atlieka tarpininkų vaidmenį – bando užmegzti ryšius su Lietuvoje veikiančiomis Rusijai reikiama įranga prekiaujančiomis ar ją gaminančiomis įmonėmis.
Sankcijų apėjimo schemas organizuoja ir Rusijos piliečiai, palaikantys ryšius su Lietuvos organizuotų nusikalstamų grupuočių nariais, taip pat Lietuvos piliečiai, dalyvaujantys organizuoto nusikalstamumo veikloje, turintys ryšių Rusijoje ir dažnai keliaujantys į šią šalį.
Su Rusijos subjektais bendradarbiaujantys Lietuvos piliečiai turi asmeninių arba per savo valdomas įmones – verslo sąsajų su Rusija ar Baltarusija. Ilgamečius ryšius su Rusijos subjektais palaikančius Lietuvos piliečius ar jų valdomas įmones bandoma pasitelkti ir atskiroms užduotims, kuriomis siekiama pažeisti tarptautinių sankcijų režimą, vykdyti.
Kai kurie Lietuvos verslininkai išlaiko verslo ryšius Rusijoje
Ataskaitoje pažymima, kad Kremliaus režimas griežtai kontroliuoja užsienio investuotojų, net ir dirbančių ne strategiškai svarbiuose sektoriuose, veiklą Rusijoje.
Rusijoje dirbančių įmonių veikla turi atitikti Kremliaus režimo interesus – jos yra įpareigotos remti Kremliaus vykdomą politiką. Jei užsienio investuotojo veikla neatitinka Kremliaus režimo interesų, taikoma griežta jo valdomų kompanijų kontrolė, sulaukiama įvairių Rusijos institucijų dėmesio.
Yra atvejų, kai iš Rusijos rinkos pasitraukti delsę investuotojai sulaukė Rusijos institucijų nurodymų, kam turėtų perleisti savo valdomus verslus – dažniausiai turtą tokiu atveju perima režimui artimi verslo subjektai. Pavyzdžiui, „Danone“ ir „Carlsberg“ aktyvus Rusijoje perėmė režimui lojalūs asmenys.
Ataskaitoje rašoma, kad dalies Lietuvos verslininkų situacija Rusijoje ir prievolė remti Kremliaus režimo interesus neatgraso nuo veikimo šalies rinkoje, kai kurie jų iki šiol išlaiko verslo ryšius Rusijoje ir prioritetą teikia finansiniams interesams.
„Šios kompanijos turi spręsti dilemas dėl savo reputacijos – Vakaruose veikiantys jų partneriai neretai atsisako tęsti ar plėtoti bendradarbiavimą su ryšių Rusijoje turinčiomis įmonėmis. Siekdamos sumažinti kylančias rizikas, kai kurios veiklos Rusijoje nenutraukusios Lietuvos įmonės atskyrė savo padalinius Rusijoje, pakeitė jų pavadinimus, tačiau veiklą tęsia ir prisideda prie Rusijos režimo palaikymo“, – įspėja VSD.
Veiklą Rusijoje tęsiančios įmonės savo indėliu į Rusijos ekonomiką remia Kremliaus režimą ir padeda jam užsitikrinti karo reikmėms būtinas pajamas. Kai kuriais atvejais jos palaiko ryšius su Rusijos politinės valdžios atstovais ir yra pasitelkiamos Rusijos užsienio prekybos politikai įgyvendinti. Vienas iš pavyzdžių – Lietuvos investuotojų valdoma įmonė Rusijoje, kurios atstovai kaip Rusijos delegacijos nariai Maskvoje vykusiame susitikime su Kubos pramonės ministru aptarė Rusijos investicijas Kuboje.
