Anot VSD, nuo 2008-ųjų, „MG Baltic“ siekiant įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, koncernui „atsirado poreikis turėti „savą žmogų“ Konkurencijos taryboje.
„Juo tapo dabartinis tarybos narys E.Šatas, anksčiau buvęs Konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos skyriaus vedėju“, – nurodo VSD.
Ši VSD rašto dalis prieš kelias savaites pateiktoje informacijoje buvo užtušuota kaip slapta, bet praeitą savaitę buvo išslaptinta ir pateikta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).
E.Šatas Konkurencijos tarybos nariu paskirtas nuo 2011-ųjų rugpjūčio, 2012-ųjų gegužę jį tarybos pirmininkas Šarūnas Kesarauskas paskyrė savo pavaduotoju, 2017-aisias E.Šatas paskirtas naujai šešerių metų kadencijai.
Abu kartus jį į pareigas paskyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmąjį – teikiant tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui, antrąjį – Sauliui Skverneliui.
Pažymima, jog 2011-aisiais su E.Šatu „nuolat kontaktavo“ koncerno atstovai – „MG Baltic“ valdybos narys advokatas Romanas Raulynaitis ir advokatė Inga Žemkauskienė.
Anot VSD, sprendžiant dėl leidimo koncernui įsigyti „Alitos“ akcijas, E.Šatas „nuolat bendravo su koncernui minėtame sandoryje atstovavusiu advokatu, kuriam perduodavo informaciją, o šis perduodavo ją MG atstovams“.
Informacijoje nurodoma, kad 2014 metų lapkričio 27 dieną Konkurencijos tarybos posėdyje E.Šatas „ypač spaudė ir reiškė pastabas koncerno konkurentams“. Įsigyti įmonę taip pat siekė „Boslita ir Ko“ bei „Bennet“. Po posėdžio advokatė I. Žemkauskienė, anot VSD, „išreiškė nuogąstavimą“, kad „Boslita ir Ko“ bei „Bennet“ atstovai nepagalvotų, kad „E.Šatas palaiko koncerną“.
Anot VSD, „konkurentai nurodė, jog advokatą R.Raulynaičiui rekomendavo pats Konkurencijos tarybos narys E.Šatas, todėl šioje situacijoje vargu ar pavyks ką nors pasiekti“ ir kad „MG ir AB „Alita“ sandorio „krikšto tėvas“ yra Elonas Šatas“.
E.Šatas: nesu nei palankus, nei kažkoks atstovas
E.Šatas tikina nesantis koncerno „MG Baltic“ atstovas taryboje.
„Galiu tik pasakyti, kad nesu nei palankus koncernui („MG Baltic“ – BNS), nei kažkoks atstovas“, – BNS sakė E. Šatas.
„Kai nagrinėjama koncentracija, ji paskelbiama viešai ir rinka gali teikti pastabas, ar bus neigiamas poveikis rinkai. Šiuo atveju buvo pateiktos pastabos, kad bus neigiamas poveikis ir buvo suformuluota nemažai deklaratyvaus pobūdžio teiginių, nepagrįstų jokiais įrodymais“, – BNS aiškino E. Šatas.
Anot jo, pagrįsti savo teiginius „Boslita ir Ko“ bei „Bennet Distributors“ atstovai buvo pakviesti į taryboje vykusį posėdį.
„Natūralu, kad kai skaitai ir nerandi įrodymų, klausi, kuo yra grindžiami teiginiai. Taip atsitiko, kad įmonių atstovai, švelniai tariant, išsisukinėjo per posėdį ir į nemažą dalį mano klausimų tiesiog nepateikė argumentų ir pagrindimų, kalbėjo abstrakčiai. Aš bandžiau gauti atsakymą, ar jie turi tų įrodymų“, – BNS sakė Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas.
VSD pažymoje teigiama, kad 2011 metais su E. Šatu „nuolat kontaktavo“ „MG Baltic“ atstovai – koncerno valdybos narys advokatas Romanas Raulynaitis ir advokatė Inga Žemkauskienė. E. Šatas teigė nepamenantis kiek ir nuo kada vyko susitikimai su „MG Baltic“ atstovais, tačiau pabrėžė, kad susitikimų turinys išskirtinai buvo „Alitos“ sandoris.
E.Šatas sako nejautęs „MG Baltic“ atstovų spaudimo priimti koncernui palankų sprendimą.
„Tikrai ne. Apie baigtį, kad būtų palankesnė, net kalbos nebuvo. Vienintelis jų oficialiai per susitikimą išsakytas prašymas buvo, jei galima, išnagrinėti koncentraciją per maksimaliai trumpiausią įmanomą laiką. Įmonės dažnai to prašo, kad būtų mažiau netikrumo, todėl man tai nebuvo keista“, – prisiminė E. Šatas.
„MG Baltic“: nesusipratimas ir absurdiška informacija
Verslo koncernas „MG Baltic“ nesusipratimu ir absurdiška informacija pavadino VSD teiginius apie verslininkų siekius daryti neleistiną įtaką Konkurencijos tarybai ir Liberalų sąjūdžiui.
„Visiškas nesusipratimas, kai VSD savo informaciją grindžia konkurentų pateikta informacija. Kas būtų, jei remiantis KGB informacija būtų vertinamas VSD darbas ir tokia informacija būtų priimama rimtai?“ – BNS sakė „MG Baltic“ atstovas Tadas Marčiukaitis.
„Koncernui atstovaujantys teisininkai su tarybos nariais kontaktavo įstatymų numatytose ribose“, – pridūrė jis.
Š.Keserauskas: E.Šatu visiškai pasitikiu
15min Konkurencijos tarnybos pirmininkas sakė, kad tarybai nagrinėjant koncentracijas ir vykdant kitus tyrimus, nuolat kontaktuojama su verslo atstovais: „Tai įprastinė mūsų darbo praktika. Kiekvienas Konkurencijos tarybos narys kuruoja tam tikrą institucijos veiklos sritį, pavyzdžiui, Elonas Šatas kuruoja įmonių susijungimų priežiūrą, todėl jam tenka intensyviau bendrauti įmonių susijungimų klausimais.“
Paklaustas, ar jam VSD medžiagoje dėstomi dalykai žinomi, o jei ne – ar nekėlė įtarimų E.Šato elgesys, Š.Keserauskas teigė, kad ne, E. Šato elgesys ir kontaktai su verslo atstovais jam nekėlė įtarimų: „Jeigu taip būtų buvę, būčiau ėmęsis veiksmų. Kolega E. Šatu visiškai pasitikiu.“
Jis negalėjo pasakyti, ar prieš skiriant E.Šatą į pareigas, jis buvo tikrinamas tarnybų, nes tai – klausimas ne tarnybai: „Bet pagal įprastinę tvarką kandidatai, skiriami į aukštas pareigas valstybės tarnyboje, tikrinami tam tikrų institucijų. Manau, kad E. Šatas taip pat buvo patikrintas.“
„Kai Konkurencijos taryba nagrinėjo pažymoje minimą „Mineralinių vandenų“ ir „Alitos“ sandorį, vyko daug dalykinio bendravimo su šalių atstovais, tačiau jokios informacijos ar įspėjimų, kad institucijai gali būti daroma neteisėta įtaka, nebuvau gavęs. Sprendimus dėl minėtos koncentracijos priėmė ne E.Šatas, o Konkurencijos taryba kolegialiai“, – pabrėžė tarnybos vadovas.
Prezidentūra dar kartą kreipsis į STT dėl E.Šato galimybių eiti pareigas
Prezidentūra žada dėl jo galimybių toliau eiti pareigas konsultuotis su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Prezidentūra pažymi, kad skiriant E.Šatą į pareigas 2011 ir 2017 metais jis buvo tikrintas pagal Korupcijos prevencijos įstatymą ir STT nė karto nepateikė neigiamos informacijos apie kandidatą.
„Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, bus pakartotinai kreiptasi į teisėsaugą dėl informacijos patikrinimo ir tuomet sprendžiama dėl Konkurencijos tarybos nario galimybių toliau eiti pareigas“, – BNS nurodė Prezidentūra.
Koncerno „MG Baltic“ įmonė „Mineraliniai vandenys“ 2014-ųjų gruodį už daugiau nei 21,3 mln. eurų (73,53 mln. litų) iš Swedbank“ grupės įmonės „FR&R Invest“ ir Vytauto Junevičiaus įsigijo 99,03 proc. įmonių grupės „Alita“ akcijų – Konkurencijos taryba sandoriui pritarė su sąlyga, kad bus parduotas „Alitos“ degtinių ir trauktinių gamybos bei prekybos verslas.
Toks įpareigojimas buvo duotas, nes „Mineraliniai vandenys“ jau valdė stipriųjų gėrimų gamybos lyderį Kauno „Stumbrą“. 2015-ųjų birželį „Alitos“ degtinių prekės ženklus įsigijo mineralinio vandens gamybos ir prekybos įmonė „Birštono mineraliniai vandenys“. Šią įmonę iki 2005 metų taip pat valdė „MG Baltic“, vėliau ją pardavęs bendrovės vadovams Norbertui Pranckui, Valentinui Lukoševičiui, Robertui Šnarui ir Rolandui Sturliui.
2003-iaisiais tuomet valstybės valdoma „Alita“ buvo privatizuota, ją už 57,55 mln. litų įsigijo jos vadovų komanda – „Alitos“ generalinio direktoriaus Vytauto Junevičiaus grupė, nors geriausią – 90,7 mln. litų – pasiūlymą privatizuojant įmonę buvo pateikęs iš konkurso pašalintas Italijos verslininkas Luigiterzo Bosca.
Koncerno „MG Baltic“ grupei priklauso alkoholio gamybos ir prekybos įmonės „Stumbras“, „Alita“, „Mineraliniai vandenys“, LNK televizija, nekilnojamojo turto bendrovės „Mitnija“ ir „MG Valda“, mažmeninės prekybos drabužiais įmonė „Apranga“, logistikos bendrovė „Tromina“.
Šių metų kovo pabaigoje Konkurencijos taryba koncerno „MG Baltic“ valdomai įmonei „MG Group Production“, valdančiai „Stumbro“, „Anykščių vyno“ ir „Alitos“ gamyklas, leido kontroliuoti Šiaulių alaus daryklą „Gubernija“.
Koncernui pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje.
