Havro išorinio uosto projektas pavadintas „Le Havre 2000“, kol kas įgyvendintas pirmasis jo statybų etapas. Paskutinieji darbai išoriniame uoste baigti 2006-aisiais, tad uostas funkcionuoja jau daugiau nei dešimtmetį ir esant poreikiui bus išplėstas. Sprendimą statyti išorinį uostą padiktavo rinka. Kaip teigė uosto atstovai, konteineriniams laivams vis augant uostas turėjo prisitaikyti, kad galėtų juos priimti.
„Rizika nebuvo didelė, nes buvo akivaizdus poreikis“, – sakė Havro uosto Infrastruktūros vadovas Charles'is Gautier, mat uostas pradėtas statyti dar neturint koncesininko, pastarasis buvo parinktas pradėjus statybos darbus.
Šį uostą prancūzai pasistatė gavę lėšų iš valstybės, taip pat pasiskolinę iš bankų bei įdėję nuosavas Havro uosto direkcijos lėšas. Statybos atsiėjo 750 mln. eurų, tiek pat, už kiek išorinį uostą skaičiuoja pasistatysianti ir Klaipėda, kuri turi planų plėstis į atvirą jūrą.
Šiuo metu Havro uostas didžiuojasi esąs trijų uostų komplekso – Havro, Ruano ir Paryžiaus, kur uostinė veikla vykdoma palei Senos upę, dalimi. Šie trys uostai vadinami vienu bendru vardu – Haropa, kur veiklą vykdo 500 kompanijų ir dirba apie 30 tūkstančių žmonių.
Havras yra daugiausiai konteinerių Prancūzijoje perkraunantis uostas. Vienas iš penkių čia atkeliaujančių konteinerių keliauja į du šimtus kilometrų nuo Havro nutolusią šalies sostinę Paryžių. Konteineriai didmiestį pasiekia Senos upe.
Galvosūkis dėl dumblo
Havro Uosto direkcijos Aplinkosaugos departamento vadovas Pascalis Galichonas neslepia, jog sumanius statyti išorinį uostą buvo akivaizdu, kad tai turės įtakos Senos upės žiotims.
„Kadangi visos neigiamos įtakos negalėjo būti visiškai numalšintos, todėl pasitvirtinome didelę kompensacinių priemonių programą, kurioje yra du svarbūs aspektai – vienas dėl paukščių, kitas – dėl susidariusio dumblo“, – pasakojo P.Galichonas.
Havro uosto veiklą lemia potvyniai ir atoslūgiai, kurių metu į pakrantes išmetamas jūrinis dumblas, jo ypač gausu Senos ištakose.
„Šiame dumble yra augalų ir gyvūnų rūšys, kurios yra mitybos grandinės dalis, juos valgo paukščiai, tad dumblo buvimas yra labai svarbus gamtinis reiškinys. Jei dumblo sumažėja, tai yra neigiamas reiškinys, tad jo kiekį mums reikėjo išlaikyti. Teritorija, kuri užliejama dumblo, kasmet mažėjo 25 hektarais. Buvo atlikti darbai, kurie sustabdytų mažėjimą ir padidintų užliejamas dumblo teritorijas“, – pasakojo aplinkosaugininkas.
Supylė dirbtinę salą
Statant išorinį uostą aplinkosauginėms priemonėms Havro uostas išleido apie 50 mln. eurų, iš kurių 8 mln. eurų išleisti dirbtinei salai, skirtai paukščiams, supilti.
P.Galichonas neslėpė, jog ornitologai prašė direkcijos išpilti tris įvairaus dydžio salas. Po ilgų diskusijų aplinkosaugininkas pasakojo pats ant lapo nupiešęs salos projektą ir paaiškinęs, kad esant tokiam modeliui sala būtų apsaugota nuo bangų.
Sala, anot uosto atstovo, pasiteisino. Atlikus monitoringą ant jo jau po dešimties dienų po darbų pabaigos buvo pastebėta daugiau nei tūkstantis sparnuočių. Šioje saloje aptinkama daugiau nei 70 įvairių gyvūnų rūšių.
Žmonėms pakliūti į salą draudžiama. Ant jos išsilaipina tik mokslininkai bei monitoringą atliekantys specialistai.
Aplinką stebintys aplinkosaugininkai stebi paukščių rūšis, jų populiaciją. Šios srities specialistams statant išorinį Havro uostą teko pasirūpinti ir varlėmis, kurių skirtingos rūšys buvo perkeltos iš vienos vietos į kitą, kad nebūtų pažeista jų populiacija.
