Finansų ministrė Gintarė Skaistė spaudos konferencijoje po Vyriausybės posėdžio sakė, kad „normaliais“ laikais, bankų pelnai siekdavo apie 200-300 mln. eurų. 2022 m. šis pelnas augo iki beveik 470 mln. eurų, kadangi jau ketvirtą metų ketvirtį prasidėjo spartus ECB palūkanų normų kėlimas, kas sąlygojo bankų palūkanų pajamų augimą.
„Prognozuojama, kad jei pasitvirtins visos šiandien suponuojamos prielaidos, bankų pelnai galėtų būti ir virš 1 mlrd. eurų“, – sakė ministrė.
Anot jos, šiuo metu bankai turi apie 11 mlrd. eurų daugiau indėlių nei paskolų. „Natūralu, kad už šias lėšas yra gaunamos didžiąja dalimi ECB nustatomos palūkanos, kur rizikos lygis yra beveik neegzistuojantis, bet tai yra beveik nuolatinis pinigų srautas į bankinę sistemą“, – kalbėjo ministrė.
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko siūlymą komerciniams bankams įvesti laikiną solidarumo įnašą, kurio lėšos būtų skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams. Balsuojant dėl šio projekto susilaikė Aušrinė Armonaitė.
Ministrė atmetė nuogąstavimus, kad toks įnašas galėtų paveikti bankus ir jie pradėtų branginti paslaugų sąlygas. Anot jos, tai gali būti naudinga ir vartotojams.
„Paties solidarumo įnašo dizainas yra toks, kad kuo daugiau pajamų gauni iš palūkanų, tuo didesnį mokestį moki. Norint susimažinti mokėtiną solidarumo įnašą, reikėtų didinti terminuotų indėlių palūkanas. Tai būtų sveikintinas rezultatas ir to tikimės“, – kalbėjo G.Skaistė.
Laikinasis solidarumo įnašas nebus taikomas naujoms kreditavimo sutartims.
Solidarumo įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos. Vienas didžiausių žaidėjų „Revolut“ bankas 98 proc. indėlių turi ne Lietuvoje, tačiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, kad šis bankas taip pat turės mokėti mokestį. Tiesa, ta suma „nebus didelė“, nes bus atsižvelgiama į indėlius mūsų šalyje.
Iš mokesčio tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų: 2023 metais – apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų. Tiesa, kaip pristatydama projektą pabrėžė finansų ministrė G.Skaistė, apskaičiavimai remiasi prielaidomis dėl ateities parametrų kitimo.
„Kaip tie parametrai kis, nuo to priklausys ir kaip tas mokestis atrodys. Jeigu grynųjų palūkanų pajamų bankai neturės, natūralu, mokesčio nemokės“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo ministrė.
Įstatymo projekte teigiama, jog iš įnašo surinktos lėšos bus skirtos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros projektams finansuoti, nes šis poreikis padidėjo dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
Bendras poreikis tokio tipo projektams šiandien yra 963 mln. eurų. „Yra identifikuoti konkretūs projektai, kurie yra reikalingi sėkmingam sąjungininkų atvykimui į Lietuvą – tiek normalaus gyvenimo, tiek kažkokios intervencijos metu“, – kalbėjo ministrė.
Vienas tokių projektų – privažiavimo keliai „Via Baltica“ iš Lenkijos iki Kauno, taip pat rekonstruoti kitą atkarpą nuo Vilniaus iki Lenkijos sienos. Investicijos taip pat atitektų oro uostų infrastruktūros stiprinimui, kad čia galėtų leistis ir kilti didieji orlaiviai. Už surinktas lėšas būtų įrengiami ir privažiavimo keliai prie Rūdninkų ir Pabradės poligonų.
G.Šimkus: bankų pelnas gali nenukentėti
Spaudos konferencijoje po Vyriausybės posėdžio kalbėjęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, kad net surinkus planuojamus 410 mln. eurų iš solidarumo įnašo nereiškia, kad bankų pelnas ir pelningumas mažės.
„Išaugtų ir pačių bankų pelnas, ir pelningumas“, – sakė jis.
G.Šimkus taip pat pabrėžė, kad bankų pelnui didžiausią įtaką darys ECB politika ir sprendimai dėl palūkanų trajektorijos.
„Matėme kaip greitai ir reikšmingai ji gali keistis. Kita vertus, kokia ji bus, ji labiausiai paveiks gaunamų palūkanų pajamas už paskolas. Tai veikia ir indėlių palūkanų normas, bet juos veikia ir diskreciniai, pačių bankų sprendimai“, – aiškino Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
