Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės teigimu, dabar galiojantis reguliavimas neleidžia kurti pavadinimų užsienio kalba, išimtis numatyta tik su užsienio kompanijomis susijusioms bendrovėms.
„Blogoji praktika, kad per notarus dalis įmonių registruoja. Jau dabar turime beveik 6 tūkst. juridinių asmenų, kurie turi užsiregistravę užsienio kalba lotynų abėcėlės raidėmis, bet tai yra papildomas apsunkinimas įmonėms. Dalis įmonių steigiamos Estijoje ir tada plėtoja veiklą Lietuvoje. Siūlome gerąją praktiką perimti iš Estijos ir dar 21-os Europos Sąjungos valstybės, leisti lietuvių kalba ir taip pat užsienio kalba lotynų abėcėlės raidėmis registruoti pavadinimą, kad įmonės nesusidurtų su nereikalingais sunkumais“, – sakė ji.
Šiuo metu 21-oje ES narėje galima juridinių asmenų pavadinimus sudaryti lotynų kalbos rašmenimis.
Pasak A.Armonaitės, tai yra svarbu įmonėms, kurios planuoja tarptautinę veiklą ir nori, kad jų pavadinimas bei prekės ženklas sutaptų. Taip pat startuoliams. Manoma, kad dėl to pakiltų Lietuvos reitingas „Doing Business“ indekse.
Įstatymų pataisos dėl įmonių pavadinimų svarstomos jau kelerius metus.
