„Nepaisant nuolatinių pastangų teisinį reguliavimą pritaikyti, jis vis dar neatitinka realių verslo poreikių, neigiamą poveikį turi teisinio reguliavimo trūkumai aukštą pridėtine vertę kuriančių bendrovių pritraukimui ir plėtrai. Yra poreikis pritaikyti šiuolaikinių technologijų suteikiamas galimybes verslo valdymui ir bandome ištaisyti kitus esamo teisino reguliavimo trūkumus“, – posėdyje sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Ministerijos siūlymu uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turėtų būti bent 1 tūkst. eurų (dabar – 2,5 tūkst. eurų). Be to, norima nustatyti smulkiųjų akcininkų akcijų išpirkimo institutą.
Siūloma įtvirtinti akcininkų teisę dalyvauti susirinkimuose ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis, liberalizuoti privilegijuotųjų akcijų institutą, sudarant galimybę bendrovei išleisti ne tik įstatyme numatytų klasių privilegijuotąsias akcijas, tačiau ir kitokias, kurių klasių įvairovė ir jų suteikiamos teisės būtų nustatytos bendrovės įstatuose.
Taip pat siūloma nustatyti, kad privilegijuotosios akcijos be balso teisės negalėtų sudaryti daugiau kaip pusę įstatinio kapitalo dalies. Tikslinamos nuostatos dėl privilegijuotųjų akcijų konvertavimo, leidžiant jas konvertuoti ne tik į paprastąsias bendrovės akcijas, bet ir į kitos klasės privilegijuotąsias akcijas, kartu įtvirtinama galimybė konvertuoti ir ne visas akcijas.
Siūloma nustatyti, kad vienos akcijų emisijos metu akcijos galėtų būti leidžiamos skirtingomis akcijų emisijos kainomis.
Anot ministerijos, pastarųjų metų įvykiai kaip pandemija ir karantino laikotarpis skatina plėtoti akcininkų susirinkimų organizavimą elektroninių ryšių priemonėmis, be to, dabar nenumatyta galimybė bendrovėms išleisti kitokias privilegijuotąsias akcijas nei numatytos Akcinių bendrovių įstatyme.
Taip pat nurodoma, kad nepakankamai lanksti akcijų apmokėjimo tvarka bei nepakankamai aiškiai sureguliuotas uždarosios akcinės bendrovės akcijų pardavimas.
Dėl Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimų dar turės spręsti Seimas.
