Ministrų kabinetas teikia išvadą Seimui dėl prezidento ir praėjusios kadencijos Vyriausybės siūlymų. Pastariesiems dabartinė Vyriausybė siūlo taip pat iš esmės pritarti, tačiau nesvarstyti ir perkelti nuostatas į prezidento inicijuoto įstatymo projektą.
Prezidentūra, be kita ko, siūlo privalomai centralizuoti viešuosius pirkimus – įkurti mažiausiai 75 centrinių perkančiųjų organizacijų (CPO) tinklą. Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija rekomenduoja nenustatyti konkretaus pirkimų centralizavimo modelio.
„Plečiant centralizavimą siūlome palikti galioti įstatyme jau įtvirtintą pareigą pirkti per „CPO LT“ katalogą, jeigu prekės, paslaugos ar darbai atitinka poreikius. Dirbtinai neversti steigti CPO visose savivaldybėse ir ministerijų lygiu, bet nustatyti siekį perkančiajai organizacijai atlikti bent 30 proc. pirkimų centralizuotai arba kaip bendrą pirkimą“, – posėdyje kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Prezidentūra siūlo, siekiant supaprastinti ir palengvinti viešųjų pirkimų vykdymą, nuo 10 tūkst. eurų iki 30 tūkst. eurų padidinti ribą, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą. Taip pat siūloma nuo 3 tūkst. eurų iki 10 tūkst. eurų didinti supaprastinto pirkimo sutarties vertės ribą, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu.
Tačiau ministerija ir šiuo atveju turi pastabų, siūlydama nekeisti ribos, iki kurios perkančioji organizacija gali vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, o žodžiu sudaromų sutarčių ribą siūlo didinti iki 5 tūkst. eurų.
„Svarbu pažymėti, siekiant smulkioms ir vidutinėms įmonėms sudaryti sąlygas konkuruoti ir naujiems tiekėjams patekti į viešųjų pirkimų rinką, siūlome nedidinti iki 30 tūkst. eurų – dabar nustatyta yra 10 tūkst. eurų sutarties vertės riba, kai galima neskelbti apie pirkimą", – vardijo A.Armonaitė.
Pasak jos, ministerija siūlo nustatyti teisę Vyriausybei, savivaldybių taryboms priimti privalomus sprendimus dėl centralizavimo masto ir būdų.
Prezidentas savo ruožtu nori įvesti papildomą viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo grandį – ikiteisminių skundų nagrinėjimą Viešųjų pirkimų tarnyboje (VPT).
Tuo metu ministerija skelbia, kad Vyriausybė sistemiškai peržiūri viešųjų pirkimų sistemos veikimo efektyvumą, įskaitant ir viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą, ir planuoja pateikti įstatymų projektus svarstyti Seimo 2021 metų rudens sesijoje.
„Atsižvelgiant į tai, siūlytina nesvarstyti nuostatų, susijusių su papildomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo grandies įtraukimu“, – rašoma Vyriausybės kanceliarijos pažymoje.
Praėjusios kadencijos Ministrų kabinetas spalį taip pat buvo apsvarstęs prezidento iniciatyvas, iš esmės joms pritardamas, tačiau pageidaudamas, kad centralizavimo modelis būtų paliktas Vyriausybės kompetencijai.
Tuometinė Ekonomikos ir inovacijų ministerija BNS yra komentavusi, kad prezidento pasiūlymų tikslai sutampa su jos formuojama centralizuotų pirkimų politika. Tačiau „norima Vyriausybei palikti lankstumą sprendžiant dėl pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų centralizavimo būdo, masto ir centrinių perkančiųjų organizacijų skaičiaus“.
Tuometinė Vyriausybė taip pat pasiūlė maksimaliai plėsti „CPO LT“ e. katalogą ir reikalauti, kad juo naudotųsi visos perkančiosios organizacijos.
Buvusi Vyriausybė iš esmės pritarė prezidento siūlymui, kad VPT ikiteismine tvarka nagrinėtų ginčus, tačiau pasiūlė nustatyti mokesčio dydį, kad šia tvarka nebūtų piktnaudžiaujama.
Prezidentūra teigia, kad didinant centralizuotų viešųjų pirkimų mastą ir skatinant profesionalių CPO tinklo sukūrimą kasmet būtų galima sutaupyti bent pusę milijardo eurų.
Prezidento inicijuotos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos Seimui pristatytos pernai birželį.
