Išimtis, leidžianti netaikyti šių europinių reikalavimų, baigia galioti šiemet.
Nepratęsus termino, „Lietuvos geležinkelių“ skaičiavimais, tektų skubiai įsigyti 32 traukinius su vagonais, o tai valstybės įmonei kainuotų apie 449 mln. eurų.
Taip pat didžiulių investicijų reikėtų peronams atnaujinti stotyse ir stotelėse, jų Lietuvoje yra per šimtą. Valstybės valdoma įmonė teigia, kad nepratęsus išimties finansiniai įsipareigojimai taptų nepakeliami.
Išimtis dėl traukinių ir peronų neįgaliesiems bus svarstoma Vyriausybės pasitarime. Kadangi ji numatyta įstatyme, vėliau jai turėtų pritarti ir Seimas.
Projektus pateikusi Susisiekimo ministerija taip pat nurodo, kad finansiškai ir techniškai būtų sudėtinga visose stotyse vienu metu įrengti vietas, kuriose judėjimo negalią turintys asmenys galėtų pranešti apie savo atvykimą ir prireikus sulaukti pagalbos – tokia įranga yra tik pagrindinėse šalies geležinkelio stotyse.
Reaguodami į ketinimus atidėti išimtį, opozicijos atstovai paskelbė ketvirtadienį Seime šaukiantys Neįgaliųjų teisių komisijos posėdį.
„Gėdinga, kai Lietuva nepaiso tarptautinių įsipareigojimų. Turime liautis į žmones žiūrėti kaip į nereikalingą balastą. Visiems privalo būti užtikrintos vienodos teisės ir už tai atsakinga Vyriausybė“, – sakė komisijos pirmininko pavaduotojas Justas Džiugelis, pats turintis judėjimo negalią.
2007-aisiais patvirtintas Europos Sąjungos reglamentas taip pat įpareigoja pritaikyti traukiniuose kelionės informacijos sistemą girdėjimo ar regos negalią turintiems asmenims.
