Autoriaus požiūriu, pirmiausia todėl, kad „kasant“ bitkoinus yra „veltui švaistoma elektros energija“. Tačiau toks teiginys yra ganėtinai paradoksalus, turint omenyje tą faktą, jei naudodamas elektros energiją bitkoinų „kasimui“ iš to gauni pelną. Remiantis rinkos ekonomikos dėsniais, tokia veikla negali būti laikoma švaistymu, nes ištekliai yra naudojami patenkinti rinkos poreikį – didinti bitkoinų pasiūlą, tuo pačiu uždirbant pelną.
N.Tolkačiovas teisingai pastebi, kad tai yra bitkoino protokolo technologijos dizaino klaida. Panašu, jog bitkoinas tiesiog tapo savo paties sėkmės įkaitu. Mat, pastaruoju metu ženkliai pakilus bitkoino kainai, laisvos rinkos principai paskatino skirti daugiau išteklių bitkoino „kasybai“. Nors pačiam protokolo funkcionavimo saugumo užtikrinimui užtektų keletą kartų mažiau „kasimo“ pajėgumų.
Bitkoino kritikas turbūt turėjo mintyje tai, kad didelis elektros suvartojimas bitkoino „kasybai“ galimai turi ir neigiamų poveikių, tarp kurių – įtaka klimato kaitai.
Tačiau elektros suvartojimas pats savaime nereiškia CO2 emisijų padidėjimo. Juk elektros energija, kad ir naudojama bitkoino „kasimui“, gali būti pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių, kurie neišskiria papildomų anglies dvideginio kiekių į aplinką. Maža to, tokie pat argumentai apie išteklių švaistymą ir didėjančią taršą pirmiausia turėtų tekti (o dažnu atveju ir tenka) gamtinių išteklių gavybos ar gyvulininkystės įmonėms.
Bitkoino „kasimas“ energijos išteklių naudojimo atžvilgiu gali būti vertinamas visai kitaip. Pavyzdžiui, kaip elektros energijos vertės perkėlimas į kitą formą – kriptovaliutas – už kurias vėliau galima įsigyti tos pačios elektros energijos. Net ir kitoje pasaulio šalyje. Toks žiūros taškas įrodo bitkoino, kaip vertės vieneto, unikalumą. Tiesa, kol kas jis nėra efektyvus, bet nereikia užmiršti, kad bitkoinas yra pakankamai neilgai gyvuojantis eksperimentas ir tebesitęsiančių tyrinėjimų sritis.
Kriptovaliutos, kaip ir kiekviena technologija, tobulėja. Jų „kasimą“ (angl. mining), kai transakcijos yra tvirtinamos atliekant daug skaičiavimų, tad ir elektros energijos, reikalaujančiu būdu keičia kitas, vadinamasis „krovimo“ (angl. staking) būdas.
Šiuo būdu blokų grandinėje vykstančios transakcijos yra tvirtinamos atsižvelgiant į kitų kriptovaliutos naudotojų proporcingai turimą kriptovaliutų kiekį. Jau keletą metų egzistuoja kriptovaliutos, kurios remiasi šiuo būdu tvirtindamos dalį ar net visas vykstančias transakcijas. O kai kurios kriptovaliutos, kaip ne mažiau už bitkoiną žinomas eteris (angl. ethereum) po truputį migruoja į protokolą, kuris paremtas tik „krovimo“ principu.
Kriptovaliutos yra atviro kodo protokolai, tad tikėtina, kad kažkada ir bitkoinas pakeis savo protokolą efektyvesniu, reikalaujančiu daug mažiau energijos ir kitų išteklių.
Europoje pastaruoju metu vis aktyviau diskutuojama dėl skaitmeninio euro, kaip finansinės inovacijos ir galimos alternatyvos kriptovaliutoms, sukūrimo.
Tačiau N.Tolkačiovui užkliuvo ne tik bitkoino „kasimui“ skiriami energijos kiekiai. Jis taip pat kalba apie bitkoino anonimiškumą ir dėl to atsirandančią galimybę pinigų plovimui.
Kriptovaliutų kritikas kažkodėl nepamini to fakto, kad bitkoinas iš tiesų tėra pseudo-anonimiškas. Taip yra todėl, kad visos jo transakcijos yra fiksuojamos blokų grandinėje, tad yra viešai prieinamos ir gana lengvai atsekamos pagal lėšų judėjimą ir šaltinį.
N.Tolkačiovas mini, jog sunku įrodyti, kad kriptovaliutomis gautos lėšos yra iš nelegalios veiklos, tačiau įstatymai, reglamentuojantys kriptovaliutų veiklą, veikia priešingai – jie nustato, kad neteisėtas ar nepagrįstas praturtėjimas yra baudžiamas ir lėšų savininkas (įskaitant ir kriptovaliutų) visada turi įrodyti, kad lėšos gautos iš legalios veiklos.
Europoje pastaruoju metu vis aktyviau diskutuojama dėl skaitmeninio euro, kaip finansinės inovacijos ir galimos alternatyvos kriptovaliutoms, sukūrimo. Kaip vienas pagrindinių šios skaitmeninės valiutos privalumų įvardijamas jos privatumas.
Visai neseniai buvo paskelbti Europos Centrinio Banko atliktos apklausos apie skaitmeninį eurą duomenys. Virš 40 proc. iš daugiau nei 8200 apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, jog kuriant skaitmeninį eurą, būtent privatumui turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys. Tokie lūkesčiai augančių asmens duomenų apsaugos kontekste yra lengvai paaiškinami. Tad privatumas, kurio kol kas net ir bitkoinas šiandien negali užtikrinti, iš tiesų yra teigiamai vertinama skaitmeninių technologijų, tame tarpe ir kriptovaliutų, savybė.
Egzistuoja priemonės, kurios apsunkina bitkoino panaudojimo galimybes blogiems tikslams.
N. Tolkačiovas taip pat tvirtina, jog bitkoinų sąskaitų negalima užšaldyti. Vėlgi, specialiai ar ne, tačiau nutylimas faktas, kad jau keletą metų bitkoino adresai yra įtraukiami į tarptautinius sankcijų sąrašus. Į juos patekusiais adresais nebegalima pasinaudoti ir tam tikra prasme jie yra užšaldomi. O tai bitkoiną padaro vis mažiau patrauklesniu įvairiems nusikaltėliams.
Geras pavyzdys – visai neseniai Jungtinės Amerikos Valstijos į sankcijų sąrašus įtraukė keletą bitkoino adresų, susijusių su Rusija. Ši bei daugelis kitų panašių istorijų yra įrodymas, jog egzistuoja priemonės, kurios apsunkina bitkoino panaudojimo galimybes blogiems tikslams. Šios priemonės tobulėja kartu su pačia technologija, o kriptovaliutoms populiarėjant jas naudoti blogiems tikslams darysis vis sunkiau.
Todėl kalbėti apie kurią nors technologiją, ar tai būtų kriptovaliutos ar kitos, vien iš neigiamos pusės yra neteisinga. Technologijos sparčiai vystosi, joms populiarėjant ir tampant kasdienėmis, atsiranda tiek ir naujas reguliavimas, tiek ir priemonės, leidžiančios valdyti šių technologijų keliamas rizikas.
Verta prisiminti vieną pavyzdį. Nobelio premijos laureatas ekonomistas Paulas Krugmanas dar 1998 metais tvirtino, kad nepraėjus nė dešimtmečiui įsitikinsime, kad internetas pasaulinei ekonomikai turi ne ką didesnę įtaką, nei fakso aparatas. Tačiau žvelgdami iš šiandienos perspektyvos, matome, kaip smarkiai jis klydo. Internetui pasiekus didelį skvarbos lygį, buvo apčiuopta ir jo kuriama ekonominė nauda, tačiau paraleliai atsirado ir vis daugiau šią technologiją reguliuojančių įstatymų bei priemonių.
Kur būtume šiandien, jei tuomet pasaulis būtų įtikėjęs P.Krugmano vienpusiškai skeptiška nuomone apie internetą?
Vytautas Karalevičius yra kriptovaliutų keityklos „SpectroCoin“ bendraįkūrėjas.
