Pirmadienį „Financial Times“ pranešė, kad Lietuvos fintech įmonę „Finolita Unio“ Vokietijos prokurorai tiria dėl galimo vaidmens „Wirecard“ sukčiavimo skandale.
Prokurorai įtaria, kad Lietuvoje veikianti mokėjimų įmonė, priklausanti Singapūro bendrovei, buvo panaudota pavogti daugiau nei 100 mln. eurų iš „Wirecard“ likus kelioms savaitėms iki jos žlugimo.
„Finolita“ vadovas Danas Oliškevičius atsiųstame komentare žiniasklaidai teigia, kad 100 mln. eurų buvo pervestas ne „Finolitai“.
„Jos pervestos kaip „Finolita“ klientų mokėjimai kitiems gavėjams. Visi mokėjimai buvo patikrinti pagal bendrovėje veikiančias pinigų plovimo prevencijos procedūras ir naudojamus tarptautiniu mastu pripažintus rizikos valdymo technologinius įrankius. Tuo metu jokia mums prieinama informacija nerodė nei mokėtojo, nei gavėjo sąsajų su „Wirecard“, kuri tuo metu dar veikė ir buvo vertinama kaip Vokietijos fintech pažiba“, – teigė D.Oliškevičius.
Pasak jo, žiniasklaidoje pasirodžius duomenims, apie įmones, susijusias su jau žlugusia „Wirecard“, „Finolita“ 2020 m. liepą – rugpjūtį kreipėsi Lietuvos banką, Generalinę prokuratūrą bei FNTT ir toliau bendradarbiauja su šiomis institucijomis.
Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina 15min tvirtino, kad su „Finolita Unio“ susijęs tyrimas nuo 2020 rudens vyksta ir Lietuvoje bei netrukus žadama paskelbti sprendimus.
Ieško naujo investuotojo
D.Oliškevičius teigia, kad kai 2020 m. liepos 3 d. iš viešų šaltinių paaiškėjo, kad „Finolita“ akcininkei „Senjo Group“ dėl galimų sąsajų su „Wirecard“ skandalu pareikšti įtarimai, „Finolita“ nedelsdama pati atribojo akcininkus nuo įmonės kontrolės bei per liepos mėnesį atliko išsamų su „Wirecard“ siejamų klientų auditą.
„Šalia to, inicijuotas naujos, nuo akcininko nepriklausančios „Finolita“ valdybos paskyrimas. Su visomis institucijomis „Finolita“ buvo ir lieka maksimaliai atvira“, – teigiama įmonės komentare.
D.Oliškevičius informuoja, kad jau nuo 2020 m. liepos mėnesio ėmė ieškoti naujo „Finolita“ investuotojo – šiuo metu jau yra atrinktas bei Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos patikrintas „Finolita“ pirkėjas. Liko užbaigti įsigijimo sutarties formalumus.
Nuo 2020 spalio 29 d. „Finolita“ valdymas (akcijų suteikiamos teisės) laikinai perleistos neutraliai trečiajai pusei – patikimai ir didelę įmonių valdymo patirtį turinčiai UAB „Valnetas“, buvusiai „Snoro“ ir „Ūkio banko“ administratorei. Dabar „Senjo Group“ lieka tik įmonės turtinių teisių turėtoja, t. y. ji gali tik gauti dividendus bei perleisti akcijas.
Dabar įmonę valdo UAB „Valnetas“ ir naujai paskirta valdyba, kurioje nėra „Senjo Group“ atstovų.
Bendradarbiavimas su „Wirecard“
Įmonės vadovas aiškino, kad 2019 m. liepos 29 d. „Finolita“ sudarė sutartį su žinoma ir tuo metu itin perspektyvia laikyta Vokietijos fintech bendrove „Wirecard“ ─ šios grupės įmones prižiūrėjo Vokietijos finansų priežiūros institucijos.
„Kadangi „Finolita“ siūlo itin konkurencingą mokėjimų kainodarą, buvo sutarta, kad bus sukurta prieigos prie Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) atsiskaitymų platforma, kuri leis „Wirecard“ Europos Sąjungoje vykdyti atsiskaitymus gautus iš mokėjimų kortelių schemų VISA ir Mastercard“, – teigiama komentare.
Pasak D.Oliškevičiaus, tuo metu „Wirecard“ buvo viena didžiausių bendrovių rinkoje, prie jos buvo prisijungę tūkstančiai prekybininkų, kurie atlikdavo milijonus mokėjimų.
„Kad galėtų aptarnautu tokius didžiulius mokėjimų srautus, „Finolita“ turėjo iš esmės pertvarkyti savo sistemas ir procesus“, – teigia Lietuvoje veikiančio fintech vadovas.
D.Oliškevičius tvirtina, kad su „Wirecard“ buvo sutarta dėl bendro 1000 Eur už valandą tarifo ─ jis apėmė ne tik atlyginimus „Finolitos“ ir samdytiems aukščiausio lygio išorės specialistams, bet ir įrangos įsigijimo, jos naudojimo sąnaudas, taip pat tokias išlaidas kaip biuro nuoma, mokesčiai ir kt. Vien įmonės komandos darbai kainavo 660 Eur per valandą (iki mokesčių).
„Pagal susitarimą klientui siuntėme ne detalizuotas, o apibendrintas sąskaitas, kurių bendra suma buvo 1 153 000 Eur. Esant reikalui esame pasirengę detaliai jas pagrįst.
Šie pinigai skirti tam, kad „Finolita“ techniškai pasiruoštų priimti „Wirecard“ SEPA mokėjimų srautus. Darbai buvo pilnai atlikti 2020 m. balandį. Susitikę su „Wirecard“ atstovais perdavėme klausimų paketą tolimesniam darbui, tačiau gegužę atsakymų nesulaukėme, o jau birželį „Wirecard“ paskelbė, kad inicijuos bankroto bylos iškėlimą“, – teigia D.Oliškevičius.
„Noriu pabrėžti, kad „Finolita“ atliko visus sutartus darbus ─ SEPA prieigos platforma paruošta ir bet kurią akimirką gali būti aktyvuota, jeigu atsirastų panašaus mąsto partneris“, – pridūrė vadovas.
Pinigai buvo pervesti vienam iš vadovų
Miuncheno prokurorai įtaria, kad prieš žlugimą iš „Wirecard“ buvo pervesti šimtai milijonų eurų. „Financial Times“ žurnalistai, matę dokumentus, teigia, kad dalis šių pinigų galėjo būti pervesti per Lietuvos fintech kompaniją „Finolita Unio“.
Dalis šių pinigų buvo pervesta Vokietijos įmonių grupės antrajam pagal rangą vadovui Janui Marsalekui, kurio šiuo metu ieško Interpolas.
„Wirecard“ žlugo pernai birželį, paaiškėjus, kad jos balanse atsivėrusi 1,9 milijardo eurų skylė.
