„YIT Lietuva“ šiemet planuoja investuoti per 70 mln. eurų

Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ preliminariai skaičiuoja, kad praėjusiais metais daugumoje verslo segmentų pavyko pasiekti panašius rezultatus kaip ir užpernai. Šiemet įmonė investicijas planuoja didinti į visų sektorių projektus ir iš viso investuoti beveik 74 mln. eurų, juos po lygiai paskirstydama būstų ir komercinio turto segmentams, rašoma pranešime spaudai.
Naujasis Skansenas
Naujasis Skansenas / „YIT Lietuva“ nuotr.

„YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas sako, kad daugelis įmonės planų, nepaisant pandemijos, praėjusiais metais buvo sėkmingai įgyvendinti, o kai kuriose srityse rezultatai netgi viršijo lūkesčius.

„Pavasarį būstų pardavimai išties stabtelėjo, tačiau atslūgus pirmajam išgąsčiui gyventojai ir vėl pradėjo planuoti NT įsigijimus. Paskutinį metų ketvirtį butų pardavimai jau buvo didesni nei atitinkamu laikotarpiu 2019 metais. Pavyzdžiui, spalį ir gruodį pardavėme maždaug dvigubai daugiau butų nei tais pačiais mėnesiais užpernai. Prognozuojame, kad augimas išliks ir šiemet. Rinkos aktyvumą rodo ir toliau nuosekliai augančios būsto kainos“, – pažymi K.Vanagas.

Iš viso „YIT Lietuva“ 2020 metais pardavė 282 butus. Palyginimui, per 2019 metus buvo parduoti 305 butai. Bendrovė pernai pradėjo 217 naujų butų statybas 4-iuose projektuose Vilniuje ir Kaune, Vilniuje užbaigė „Raitininkų Sodo“ ir „Naujosios Rivjeros“ projektus bei II-ąjį „Matau Vilnių“ projekto etapą, o Kaune buvo baigtos „Šilo namų“ statybos ir Piliamiesčio urbanistinio projekto 8-asis etapas.

Bendrovės investicijos į būsto ir komercinio NT segmentus praėjusiais metais siekė 35,1 mln. eurų. Šiemet bendrovė planuoja vien būsto projektams skirti 36,9 mln. eurų. Juos investuos į projektus Vilniuje ir Kaune, kuriuose atitinkamai per metus rinkai planuojama pasiūlyti 288 ir 102 butus. Panašią sumą planuojama investuoti ir į komercinio nekilnojamojo turto projektų plėtrą.

K.Vanago teigimu, renkantis būstą gyventojų prioritetu ir toliau išlieka patogi centrinė miesto lokacija, iš kurios visos reikiamos paslaugos ir pramogos būtų pasiekiamos per penkiolika minučių pėsčiomis. Tačiau vis daugiau gyventojų dairosi didesnių būstų, prioritetą skirdami erdviai svetainei ir terasai. Didelį dėmesį potencialūs pirkėjai skiria ir būsto aplinkai, įrengimo kokybei bei tvarumui.

„Ir toliau investuosime į pažangius skaitmeninės statybos sprendimus ir darbų terminus optimizuoti leidžiančią LEAN metodologiją, taip pat į aplinkai draugiškas statybų technologijas. Esame išsikėlę tikslą iki 2030 metų visų savo bendrovių veiklos anglies dioksido emisijas sumažinti perpus, didinti statybos darbų tvarumą ir efektyvumą“, – kalba K.Vanagas.

Infrastruktūros ir rangos projektai nesustojo

Vadovo teigimu, pandemijos metais veiklos netrūko ir infrastruktūros segmente. Pirminiai skaičiavimai rodo, kad 2020 metais infrastruktūros projektų buvo įgyvendinta už daugiau nei 48,5 mln. eurų. Palyginti, 2019 m. šio segmento apyvarta siekė apie 63,8 mln. eurų. Tiesa, dėl pandemijos infrastruktūros projektų rinka tapo konkurencingesnė, nes dalis rangovų siekdami gauti papildomų užsakymų ėmė mažinti darbų kainas.

„Atnaujinus kelio darbų sezoną, toliau tęsime A1 kelio atkarpų tarp Kauno ir Klaipėdos rekonstrukciją, pradės Vievio požeminės sankryžos po geležinkeliu įrengimą, rekonstruos tiltą per Vilkos upę ir atliks kitus darbus. Kitąmet infrastruktūros segmente planuojame augimą, o papildomų galimybių šioje srityje suteiks numatomas „Rail Baltica“ projekto startas“, – sako K.Vanagas.

Jo teigimu, jautriausi pandemijos poveikiui buvo komercinio NT vystymo bei rangos segmentai. Čia kai kurie projektai buvo kuriam laikui pristabdyti. Visgi, anot K.Vanago, visi praėjusiais metais suplanuoti rangos darbai buvo sėkmingai užbaigti, o metų pabaigoje pradėti ir nauji stambūs projektai – pavyzdžiu, Vokietijos polimerų gamintojos „Rehau“ gamyklos Klaipėdos LEZ‘e statybos.

„Be abejo, pandemija iškėlė tam tikrų klausimų dėl darbo erdvių poreikio ir galbūt pernai privertė kai kurias įmones atidėti sprendimus dėl patalpų įsigijimo ar nuomos, tačiau patogūs biurai įmonėms išliks reikalingi. Galbūt keisis pačios biuro erdvių planavimo ir įrengimo tendencijos – pavyzdžiui, bus teikiama pirmenybė suskaidytoms, o ne atviro išplanavimo erdvėms – tačiau biuro patalpų paklausa šiemet, tikėtina, vėl išaugs. Jau praėjusių metų antroje pusėje matėme daugiau aktyvumo. Lapkritį sudarėme išties didelį sandorį dėl 5 tūkst. kv. m ploto patalpų nuomos“, – sako K.Vanagas.

Jo teigimu, šiemet bendrovė Vilniuje jau yra suplanavusi keleto naujų verslo centrų statybas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų