Žurnalistė ir tvarumo konsultantė, bendrovės „Enough“ partnerė Živilė Vaškytė-Lubienė, viešėdama tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“, sakė, kad tvarumo ataskaitos pirmiausiai yra ne prievolė, o galimybė.
„Liaudiškai tariant, tai nėra šašas, kurį norisi nukrapštyti. Taip, tai kelia iššūkių. Taip, tai kainuoja. Bet, kita vertus, kiekviena įmonė turi progą įsivertinti. Pasižiūrėti savo veiklą, kaip ji veikia aplinką, žmogų, pažvelgti net ir į savo veiklos vidų. Nes dažnai įmonėms ar jų vadovams atrodo, kad viskas gerai: pelnas yra, žmonės iš darbo neišeina, atlyginimų per daug kelti neprašo – viskas gerai. Bet kai jie pradeda bandyti užpildyti tas eilutes, teikti ataskaitas, apklausti tiek savo darbuotojus, tiek išorę, tada iškyla įvairiausių klausimų“, – dėstė tvarumo konsultantė.
Pasak jos, ataskaitos yra netgi galimybė įvertinti rizikas ir būdas planuoti ateities perspektyvą.
„Šių ataskaitų tikslas – ne tik įvertinti praeitus metus, kaip įmonei sekėsi, bet pažiūrėti, kaip jai seksis kitais metais, penkerių metų laikotarpiu ir daugiau“, – tvirtino tinklalaidės pašnekovė.
Jos teigimu, įvertinus viską kartais gali paaiškėti, kad įmonė privalo daryti būtinus pokyčius: keisti produkciją, koreguoti valdymo būdą ar imtis permainų personalo valdymo srityje.
Aiškindama, kodėl ES reikalingas standartizuotas įmonių tvarumo vertinimas, Ž.Vaškytė-Lubienė tvirtino, kad jis padeda ES siekti ambicingo tikslo iki 2050 m. tapti klimatui neutralia. Jo pasiekti, anot ekspertės, būtų neįmanoma be audito, kuris padeda pamatyti, kokioje situacijoje esame.
„Kodėl yra tie standartai, kodėl yra tos lentelės, kurias reikia atitikti? Todėl, kad net ir įmonės, dirbančios tame pačiame sektoriuje, pasirinkdavo skirtingus būdus pateikti informaciją. Viena – vieną, kita – kitą standartą pasirenka. Viena gražiai aprašo, kita daugiau paveiksliukų prideda. Tai reiškia, kad tame pačiame sektoriuje dirbančių įmonių neįmanoma palyginti. Todėl atsirado standartas“, – paaiškino tvarumo konsultantė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad visuomenėje vis dar gajus klaidingas supratimas, kas yra tvarumas. Jos teigimu, dažniausiai žmonės jį suvokia siaurai ir išgirdę šį terminą pirmiausiai galvoja apie energetiką ir išteklių vartojimą. Tačiau praktika rodo, kad kalbant apie tvarumą, Lietuvos įmonės dažniausiai susiduria su iššūkiais socialinėje srityje.
„Dirbdama su įmonėmis pastebėjau, kad jos tvarumo srityje dažniau susiduria su socialinėmis, o ne aplinkosauginėmis problemomis. Aplinkosauginė dažniausiai būna labai aiški – reikia investuoti, naudoti žaliąją energiją, tvarkyti atliekas, tausoti vandenį ir t.t. Viskas gana aišku, viską galima pamatuoti ir nusistatyti planą. O socialinėje srityje dažnai iškyla iššūkių, nes, tarkime, reikia atitikti vyrų ir moterų balansą“, – pavyzdį pateikė Ž.Vaškytė-Lubienė.
Anot jos, standartuose, pagal kuriuos ruošiamos įmonių tvarumo ataskaitos, viskas išdėliota labai smulkiai. Pavyzdžiui, prašoma įvertinti įmonės poveikį klimatui, vandeniui, įvardyti taršos lygį, poveikį bioįvairovei. Po to ataskaitose žvilgsnis krypsta į aplinkosaugos, socialinius ir valdysenos veiksnius, pagal kuriuos dabar įmonės dažniausiai ir susidėlioja savo tvarumo ataskaitas.
Kalbėdama apie iššūkius, su kuriais susiduria įmonės, vertindamos savo veiklą ir rengdamos tvarumo ataskaitas, tinklalaidės pašnekovė tvirtino, kad kuo didesnė įmonė ar kuo sudėtingesnė jos veikla, tuo sudėtingiau surinkti reikalingus duomenis.
„Todėl aš visuomet raginu įmones, net jeigu jums dar nereikia kitais metais ar už šiuos metus, pradėkite vis tiek ruoštis, nes kai pamatysite, koks sudėtingas tai yra procesas... Nes iš tikrųjų negali nepateikti duomenų, o jei nepateiki, tu privalai paaiškinti, kodėl tau nepavyko surinkti duomenų ir įrodyti, kad tikrai dėjai pastangas kaip įmonė. Pavyzdžiui, nepavyko surinkti tiekimo grandinės duomenų, nes galbūt kažkas nesutiko duoti, ar ne taip apskaičiavo, ar padarė klaidų. Bet visa tai bus dokumentuota, nebus taip, kaip dabar dar būna, kai nusprendžiama tam tikrų dalykų nerodyti, nes nelabai gražu“, – pabrėžė tvarumo konsultantė.
Ji taip pat akcentavo, kad tvarumo ataskaitų rengimas, kuris būtinas kol kas iš esmės tik didelėms įmonėms – tai didelės viešojo intereso bendrovės, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau nei 500, gali vis tiek paveikti ir smulkesnius verslo pasaulio žaidėjus.
„Tai dažniausiai atsitinka su Lietuvos įmonėmis, kai užsienio partneriai, stambūs užsakovai, joms dabar baksnoja ir reikalauja duomenų. Ir dėl to reikia nebelaukti tos datos ir daryti, nes kitaip būsi išmestas iš tiekimo grandinės. Didieji žaidėjai turi pasirinkimą“, – komentavo Ž.Vaškytė-Lubienė.
Daugiau jos įžvalgų apie tvarumo ataskaitų rengimą ir patarimų verslui galima išgirsti tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“, kuri rengiama įgyvendinant Europos Parlamento remiamą projektą „Tavo balsas stiprina Europą“. Laidą veda komunikacijos ekspertas ir apžvalgininkas Gintaras Gimžauskas.
