Žagarė gali drąsiai vadintis žirgų sostine. Miestelyje šiuo metu veikia keturi žirgynai. Vienas naujausių – į senelių gimtinę sugrįžusio Vidmanto Staškevičiaus žirgynas. Vyras sugrįžo po to, kai 15 metų dirbo su žirgais Vokietijoje. Dirbo viskuo – nuo žirgų išjodinėtojo iki aukščiausios klasės žirgų gydytojo.
Neauginsime pamainos, nebus ir žirginio sporto.
Jis svajoja pakloti pamatus tikrai žirgininkystės sistemai Lietuvoje. Dėl to vaikai pas jį treniruojasi beveik už dyką: „Neauginsime pamainos, nebus ir žirginio sporto.“
Vyras neatsimena, nuo kada jis pamilo žirgus. Tik senelis pasakojo, kad dar būdamas dvejų metukų Vidmantas netikėtai įėjo į daržinę. Suaugusieji nespėjo nė pamatyti, kaip laimingas vaikas apsikabino kumeliuko kaklą.
V.Staškevičius yra vienas iš nedaugelio veterinarijos specialistų, kurie vyksta dirbti į žirgų ištvermės varžybas visoje Europoje ir Turkijoje. Tokius specialistus Lietuvoje suskaičiuotum ant vienos rankos pirštų.
Šeimininkas pakviečia susipažinti su savo žirgais: „Stebėk, jis dabar tavimi domisi. Truputėlį luktelk ir tik tuomet paglostyk. Štai jūs jau ir draugai. Žirgai bendrauja telepatiškai – mintimis.“
Karštyje reikia pavėsio ir vandens
Keliolika žirgų V.Staškevičiaus žirgyne ramiai ganosi pievoje. Kai saulė pradeda nepakeliamai kepinti, jie visi sutartinai susirenka po didžiuliais medžiais, prie girdyklos. Sustoja ratu ir uodegomis vienas nuo kito draugiškai vaiko mašalus.
Žirgams karštą dieną, būtinai turi būti sukurtas pavėsis – medžiai arba stoginė.
„Laikyti žirgus karštyje be pavėsio – negalima. Jei jie ganosi pievoje karštą dieną, būtinai jiems turi būti sukurtas pavėsis – medžiai arba stoginė. Vienam žirgui reikia šešių kvadratinių metrų pavėsio. Būtinai turi būti vandens“, – aiškino V.Staškevičius, tarptautinės kategorijos veterinarijos gydytojas.
O kas, jei karštis pakils iki 34 laipsnių? „Nieko baisaus. Tuomet jie patys pareina į arklidę – pasiprašo. Sunku sukurti kažką geriau, nei molinė arklidė. Joje per karščius gaivu, o žiemą šilta. Žirgai per kaitrą dažnai taip daro – ganosi naktį, o dieną snaudžia“, – atsako V.Staškevičius.
Veterinaras pabrėžia, kad vandens žirgams reikia ir žiemą. Turėdami pakankamai maisto ir vandens šie ištvermingi gyvuliai puikiai ištveria ir didelius šalčius. Karštyje vanduo reikalingas nuolat. Jis turėtų būti švarus ir šviežias.
Žirgai sportuoja ir per karščius
V.Staškevičius teigia, kad per karščius netreniruojamas žirgas ilgainiui gali pradėti bijoti karštų dienų. Tiesa, šie protingi gyvūnai nujaučia, kad sportuojant bus karšta, todėl į aikštelę su kliūtimis žiūri atsainiai. Pakviesti ateina lėtai. Žmogus tuo metu neturi nusileisti ir parodyti, kas čia šeimininkas.
Vyras pabalnoja porą žirgų ir su abiem kelis kartus įveikia kliūčių ruožą.
„Žirgai net ir per karštas dienas turi gauti pasportuoti – apie 65 proc. įprasto krūvio. Po sporto galima išmaudyti žirgus tvenkinyje, upėje. Jei to nėra, puikiai tiks ir čiurkšlė iš žarnos. Žirgams labai patinka maudytis. Iš malonumo jie pradeda išdykauti, šeimininkui demonstruoja visus savo sugebėjimus“, – pasakoja žirgininkas.
Vyras pabalnoja porą žirgų ir su abiem kelis kartus įveikia kliūčių ruožą. Vėliau – kartu su jais įjoja į nedidelį tvenkinį kieme. Žirgai laimingi taškosi. Išlipus iš vandens, žirgų kūnai blizga vakarinėje saulėje – tarsi Holivudo vesterne.
Planuojate išmokti joti? Profesionalo V.Staškevičiaus patarimas jums – kasdien padarykite po 30 pritūpimų. Kojos pečių plotyje, o pritupiant nekelti kulno. Kai jau išmiklinsite raumenis, darykite pritūpimus kuo greičiau. Tai padės jums greičiau pajusti pusiausvyrą balne, o po jojimo mažiau skaudės raumenys.
