„Paprastai tariant, taksonomija aiškiai parodys, kuri paskola yra žalia, o kuri – ne“, – sako K.Vunder.
ES taksonomija kredito įstaigoms suteikia aiškių kriterijų rinkinį, kuris padės įsivertinti savo paskolų portfelio struktūrą ir atsižvelgti į tvarumo reikalavimus išduodant naujas paskolas.
Baziniai kriterijai, kuriais remiantis vertinamas siekiantis finansavimo, yra trys: pirma, verslas svariai prisideda prie vieno ar kelių aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo; antra, jis nedaro reikšmingos žalos nė vienam iš aplinkosauginių tikslų; trečia, yra valdomas taikant bent minimalius aplinkosauginius saugiklius ir atitinka techninius reikalavimus.
„Iš esmės, tai gana aiškiai apibrėžta sistema, kuri leidžia įvertinti, ar kliento ekonominė veikla yra tvari, ar ne. Jau dabar aprašyti maždaug šimto skirtingų veiklų kriterijai. Kai kuriose srityse vertinimo rodiklių kiekis siekia 500 ar net tūkstantį. Be to, labai svarbu įsivertinti visas konkretaus verslo veiklas. Pavyzdžiui, jei įmonė kreipiasi paskolos veiklai, kuri atitinka tvarumo kriterijus, tačiau tuo pat metu ji užsiima ir kita veikla, kuri tokių kriterijų neatitinka, laikoma, kad įmonė tvarumo kriterijų neatitinka“, – kalbėjo „Luminor“ tvarumo vadovė.
Taksonomija pagrįsta 6 aplinkosauginiais kriterijais, nustatytais remiantis veikiančiais klimato kaitos susitarimais ir įsipareigojimais: 1) klimato kaitos poveikio mažinimo; 2) prisitaikymo prie klimato kaitos; 3) tvaraus vandens ir vandenynų naudojimo; 4) perėjimo prie žiedinės ekonomikos; 5) taršos prevencijos ir kontrolės; 6) įvairovės ir ekosistemų išsaugojimo ir kontrolės.
Taksonomija paveiks visas finansines ir ekonomines veiklas
Taksonomijos taisyklės numato, kad verslo subjektai turi pradėti teikti ataskaitas, kuriose bus nurodyta, pavyzdžiui, kiek tvarios yra jų valdomų fondų ir pensijų fondų investavimo strategijos. Finansinių produktų tvarumo vertinimas turės būti atliktas pagal kiekvienai veiklai Europos Komisijos patvirtintą techninių vertinimo kriterijų rinkinį.
Suprantama, kad gana griežti rėmai, į kuriuos spraudžiami verslai, bus postūmis rinktis tvaresnį verslo modelį ir lygintis su kitais. Reikalavimai neturėtų kelti rūpesčių aktyvioms ir aplinkosaugai daug dėmesio skiriančioms bendrovėms, atvirkščiai – jos įgaus tam tikrų pranašumų.
Ką tai reiškia verslui?
Kriterijai, kuriais bankai vadovausis vertindami verslo tvarumą, skirsis priklausomai nuo veiklos pobūdžio ir paskolos tikslo. „Pavyzdžiui, bankas gali paprašyti bendrovės tvarumo, socialinės atsakomybės ir valdysenos ataskaitų, atliekų tvarkymo nuostatų ar poveikio aplinkai analizės. Taip pat reikalaujama, kad bankai tikrintų klientų atitiktį aplinkosaugos bei tvarumo reikalavimams, taigi, prašysime energijos efektyvumo vertinimo ar anglies dvideginio emisijų vertinimo ataskaitų“, – aiškino K.Vunder.
Ji pridūrė, kad taksonomijos kūrimas ir tobulinimas dar nėra užbaigtas. Metų pabaigoje tikimasi vadinamosios „rudosios taksonomijos“ – kriterijų rinkinio aplinką teršiančioms kompanijoms vertinti.
Be to, turėtų pasirodyti ir socialinė taksonomija. „Palaipsniui šios taisyklės turės būti perkeliamos į atskirų šalių norminius aktus. Taip ES tikisi iki 2050 metų pasiekti nusimatytus klimato neutralumo tikslus“, – konstatavo „Luminor“ tvarumo vadovė.
