„Praėjusią savaitę buvo Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos ir Europos Komisijos posėdis. Komisija sakė žiūrėsim, ką daryti, bet kaip aš suprantu, ten palikta patiems tvarkytis ir spręsti. Taip iki galo ir neišsiaiškinom, kas žinojo, kas turėjo tas koordinates pranešti ir kas nepranešė. Kapitonas pasiūlė, kad gal tą laivą reikėtų ir palikti visai, jo atsisakyti ir nemokėti (užstato – BNS)“, – BNS sakė V.Baltraitienė.
Kratosi atsakomybės
Anot jos, tiek EK, tiek komisija pasakė, kad nesikiš į „Jūros vilko“ klausimo sprendimą.
„Europos Komisija pasakė, kad jie turbūt toliau nebesikiš į tuos klausimus, sakė tarkitės su organizacija (Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija). Organizacija pasakė, kad čia yra vieni santykiai tarp Norvegijos ir Rusijos. Na, čia turbūt kai kurie ir politiniai dalykai. Vaizdas toks, kad paliko patiems spręsti“, – kalbėjo žemės ūkio ministrė.
Neinformavo apie pasikeitimus
Lapkričio pradžioje Lietuva naujajam žemės ūkio eurokomisarui Karmenu Vella išsiuntė prašymą tarpininkauti Lietuvai, kad Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija prisiimtų atsakomybę dėl susidariusios situacijos, kai organizacija gavo informaciją apie išsiplėtusias Rusijos ekonominės zonos ribas Barenco jūroje, tačiau neinformavo Europos Sąjungos valstybių. Murmansko teismas yra paskyręs 36,6 mln. rublių (2,4 mln. litų) užstatą už laivo paleidimą.
Apkaltinusi neteisėta krabų žvejyba, Rusija laivą „Jūros vilkas“ sulaikė rugsėjo mėnesį. Laivas šiuo metu stovi Murmansko uoste.
