„Šie pokyčiai leistų kurti aktyvesnius ekonominius santykius su Rytų Azijos šalimis, kuriose Lietuva neišnaudoja bendradarbiavimo potencialo, pavyzdžiui, Taivanu. Be to, nauja tvarka sudarytų daugiau galimybių Lietuvai megzti intensyvesnius ekonominius ryšius su pažangiomis užsienio rinkomis, stiprinti bendradarbiavimą aukštųjų technologijų ir inovacijų srityje realizuojant Lietuvos eksportuotojų potencialą, pritraukti į Lietuvą tiesioginių užsienio investicijų“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų interesams užsienio valstybėse atstovauja Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, tačiau, atsižvelgiant į tarptautinės teisės reikalavimus, tarptautinę praktiką ir tarpvalstybinių santykių kontekstą, ne visais atvejais gali būti steigiamos mūsų šalies diplomatinės atstovybės, todėl nevisapusiškai išnaudojamas strateginės diversifikacijos potencialas.
Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, įgyvendinti valstybės ekonomikos politiką per Lietuvos Respublikos prekybos atstovybes užsienio valstybėse galėtų karjeros valstybės tarnautojai – prekybos atstovai. Numanoma, kad prekybos atstovai būtų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tarnautojai ir tikimasi, kad atstovybės pradės veikit jau šį rudenį.
Remiantis gerąja užsienio valstybių praktika, prekybos atstovybės ar tiesiog atstovybės be diplomatinio statuso yra įprastas atstovavimo valstybės interesams būdas ekonominės politikos srityje. Pavyzdžiui, šiuo metu tokias atstovybes Taivane turi 66 valstybės, iš jų 15 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, tarp kurių – Suomija, Vokietija, Prancūzija, Švedija, Slovakija ir kitos.
ES atstovybė Taivane įsteigta dar 2003 metais. Perspektyvios bendradarbiavimo su Taivanu sritys yra šios: inovacijos, informacinės technologijos, dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, darnus judumas, žalioji energetika, o Lietuvai papildomai – lazeriai, biotechnologijos.