Siūlome trumpai prisiminti svarbiausius Ž.Marcinkevičiaus ir „Vilniaus prekybos“ bendro gyvenimo epizodus.
Pradžia – studijų suole
Ž.Marcinkevičiaus žygis į didžiausią verslo grupę prasidėjo studijų suole. Tiksliau, ten kilo bendro verslo sumanymas, ten gimė draugystė su būsimais verslo partneriais.
Broliai Žilvinas ir Gintaras Marcinkevičiai kartu su Nerijumi Numavičiumi bei Ignu Staškevičiumi susitiko Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Ten jie ir tapo bičiuliai. Prie jų tik vėliau prisijungė kiti būsimo dešimtuko nariai. Tačiau „VP Market“ užuomazgos kilo būtent studijų suole.
Artimus bičiuliškus santykius sustiprino ir asmeninės sąsajos. Ž.Marcinkevičiaus gyvenimo draugė Eda Krasnadamskienė yra N.Numavičiaus sesuo.
Saldžiarūgžtė cukraus istorija
Ž.Marcinkevičius tiesiogiai figūravo ne vienoje istorijoje, kuri dabartinei VP grupei pelnė dvejopą reputaciją. Viena pirmųjų – vadinamoji cukraus istorija, sukrovusi būsimiems milijardieriams didelius turtus, bet kartu smarkiai kirtusi per jų įvaizdį.
Ž.Marcinkevičius tiesiogiai dalyvavo procese, kuriame dabartinės VP grupės nariai iš valstybės perėmė keturis cukraus fabrikus. 1994-1996 m. įvykių metu būsimieji oligarchai valstybės kišenę papildė daugiau nei 12 mln. litų. Atrodytų, neblogai. Tačiau vėliau cukraus imperija užsienio investuotojui „Danisco Sugar“ perleista už daugiau nei 100 mln. litų.
Taigi ši investicija Ž.Marcinkevičiui su kompanija buvo saldi tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.
Gėda tapęs „Spindulys“
2002 m. Žilvinas Marcinkevičius ėjo UAB „VP Market“ generalinio direktoriaus pareigas. Jam vadovaujant buvo organizuota ir įvykdyta „Spindulio“ finansinė schema. Tai viena gėdingiausių „VP grupės“ istorijų. Pasinaudoję įkurta neįgaliųjų bendrove, „VP grupės“ savininkai iš valstybės susigrąžino daugiau nei 76 mln. litų.
Tuo metu Ž.Marcinkevičius tikino, kad sprendimas UAB „Optimali investicija“ perduoti „Maxima parduotuvės“ ir kitus stambius objektus buvo susijęs su rizikos valdymu. Taip pat buvo deklaruojama, kad grupės akcininkai svarsto parduoti šį turtą. UAB „Optimali investicija“ sukaupė nekilnojamojo turto, kurio vertė siekė 600 mln. litų.
UAB „Optimali investicija“ akcijos priklausė neįgaliųjų bendrovei „Spindulys“. Tuo metu neįgaliųjų bendrovėms buvo taikoma mokesčių lengvata. Taip VP grupės akcininkai įgijo teisę nemokėti pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Po įvairių tyrimų verslininkams teko sumokėti 24 mln. litų baudų, tačiau 76 mln. litų jie atgavo.
Iš valstybės susigrąžinus milijonus neįgaliųjų bendrovės „Spindulys“ nebeliko. Vietoje jos 2003 m. gegužę įsisteigė labdaros ir paramos fondas „Vilties spindulys“.
2015 m. rudenį N.Numavičius viešai atsiprašė visos Lietuvos dėl šios istorijos ir žadėjo nenaudoti verslo reikalams fonde sukauptų pinigų.
Atominiai šokiai su vyriausybe
Dar viena daugiau nei sėkminga VP grupės investicija – žaibiškai atsipirkęs Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) privatizavimas. Verslininkai greitai susigrąžino investuotus milijonus ir pradėjo skaičiuoti įspūdingus pelnus. Tačiau VST laukė kur kas svarbesnė užduotis.
2004-2008 m. kadencijos Seimui ir to meto vyriausybėms teko neeilinis išbandymas, kai nuspręsta „VP dešimtuko“ pavadinimą įgijusius verslininkus traukti į atominės elektrinės projektą. Būtent iš valstybės perimtos VST akcijos tapo koziriu, kuris atvėrė „VP dešimtukui“ duris į didžiausią projektą grupės istorijoje.
Tuo metu į derybas su vyriausybe vienas po kito šoko trys „VP dešimtuko“ nariai – Žilvinas Marcinkevičius, Darius Nedzinskas ir Ignas Staškevičius. Turtingiausias Lietuvos žmogus N.Numavičius nutarė likti už kadro.
„Trigalvis slibinas“ liko be galvų
„Trigalviu slibinu“ pakrikštytas „VP dešimtuko“ flirtas su Gedimino Kirkilo Vyriausybe netruko sulaukti naujo vardo – „Leo LT“. Ir nors visi pasipriešinimo barjerai buvo įveikti, o „slibinui“ reikalingi įstatymai patvirtinti Seime, pačiam „slibinui“ gimti buvo nelemta.
2009 m. prezidento rinkimus triuškinančiai laimėjusi Dalia Grybauskaitė neslėpė priešiškumo „Leo LT“. Nusiteikimą ardyti šią struktūrą perėmė ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, nors konservatoriai G.Kirkilo Vyriausybės laikais tyliai palaikė projektą, taip suteikdami kone gyvybiškai svarbią politinę paramą.
Išardant „Leo LT“, valstybė „VP dešimtukui“ sumokėjo kelių šimtų milijonų litų kompensaciją už VST akcijas. „Verslo žinios“ skaičiavo, kad VST privatizavimas ir pardavimas išformuojant „Leo LT“ „VP dešimtukui“ leido iš viso uždirbti daugiau nei pusę milijardo litų.
Metė rimtus kaltinimus D.Mockui
2007 metais Ž.Marcinkevičiaus ištarti kaltinimai Lietuvoje suveikė lyg sprogimas. Verslininkas tų metų lapkritį viešai tiesioginio eterio metu per televiziją pareiškė, kad „MG Baltic“ prezidentas ir vienas turtingiausių Lietuvoje žmonių Darius Mockus bendradarbiavo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir taip bandė sutrukdyti įkurti „Leo Lt“.
Kaip prisimena to meto liudininkai, tai galėjo būti emocinis nesusivaldymas ir nuoskauda, kad Ž.Marcinkevičiaus kūdikis „Leo Lt“ mirė iš esmės dar įsčiose. D.Mockus šį projektą kritikavo.
Tačiau kaltinimai dėl ryšių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis D.Mockų smarkiai užgavo. Pakvipo rimta teisine byla. Lyg pakurstydami konfliktą, abu verslininkai įsivėlė į atvirą žodžių karą, kokio iki tol Lietuva dar nematė.
„Tautos akyse kaip buvau, taip ir likau šnipas. Šie žodžiai turi būti arba paneigti, arba įrodyti. Kol kas jų niekas nepaneigė. Lieka vienintelis kelias – kreiptis į teismą“, – praėjus keliems mėnesiams po mesto kaltinimo žurnalistams sakė D.Mockus.
Tauta sulaikiusi kvapą laukė, kuo gi baigsis dviejų oligarchais vadinamų vyrų kova.
Už žodžius taip ir neatsiprašė
Žinoma, niekas taip ir neįrodė, kad D.Mockus turėjo ryšių su specialiosiomis tarnybomis, tačiau dėl mestų kaltinimų Ž.Marcinkevičius taip ir neatsiprašė bei jų nepaneigė. Vėliau šis epizodas suvaidins esminį vaidmenį Ž.Marcinkevičiaus karjeroje ir net asmeniniame gyvenime.
Praėjus metams po skandalo, jam teko trauktis iš „VP Grupės“ viceprezidento pareigų. Apie tai, beje, paskelbė ne jis pats, o N.Numavičius., paskelbęs, kad Ž.Marcinkevčius jau senokai faktiškai nebeina savo pareigų.
Ž.Marcinkevičius, jausdamas nuoskaudą dėl „Leo Lt“ žlugimo, viešai apie tai apskritai nekalbėjo, o žiniasklaidai jis buvo iš esmės nepasiekiamas.
Dar po metu, 2009 metų rugpjūtį, N.Numavičius viešai atsiprašė D.Mockaus už Ž.Marcinkevičiaus mestus kaltinimus.
„Žvelgdamas atgal, jaučiu pareigą atsiprašyti koncerno „MG Baltic“ vadovo Dariaus Mockaus ir Lietuvos visuomenės dėl žinomo buvusio VP grupės viceprezidento Ž.Marcinkevičiaus poelgio. Neabejoju, kad gebėjimas pripažinti klaidas padės išvengti jų ateityje“, – viešai pareiškė N.Numavičius.
Išplatintame pareiškime Ž.Marcinkevičius nebuvo cituojamas. Taigi galima sakyti, kad teoriškai jis taip ir neatsiėmė kaltinimų. N.Numavičiaus poelgis – apdairus ir logiškas, nes abi verslo grupės turėjo ir tebeturi daug sąsajų, pavyzdžiui, „MG Baltic“ įmonių importuojama ir gaminama produkcija prekiaujama prekybos tinkluose „Maxima“.
Po konflikto ir skandalo – į Airiją
Lietuvoje jau viešai kalbėta, kad garsusis dešimtukas byra. Tačiau vieno iš grupės kūrėjų – Ž.Marcinkevičiaus pasitraukimas į Airiją 1999 metais prilygo perkūnui iš giedro dangaus.
Negana to, kad spaudoje tuomet buvo rašyta, kad į emigrantų pamėgtą šalį Ž.Marcinkevičius pasitraukė palikęs šeimą, namus Laurų kvartale ir iš esmės visą VP dešimtuką.
Kas galėjo nutikti vienam turtingiausių žmonių, kad jis pasitraukė ne tik iš dešimtuko, bet ir iš Lietuvos? Juo labiau, kad visi grupės nariai viešai mėgdavo išreikšti savo patriotinius jausmus, meilę Lietuvai ir panašiai.
Bet kai vienas turtingiausių šalies žmonių emigruoja į nedidelę Airiją, knibždančią darbininkų iš Lietuvos, tai buvo netikėta.
„Nuo verslo ir šeimos problemų milijonierius pasislėpė Airijoje“, – skelbė antraštės to meto Lietuvos žiniasklaidoje.
Verslo partneriai ir bičiuliai beveik nekomentavo, ką veikia naujasis emigrantas, tačiau prasitarė tik tiek, kad mokosi anglų kalbos ir kuria naują gyvenimą.
Teko palikti visus postus
Dabar aišku, kad kai N.Numavičius atsiprašė D.Mockaus už Ž.Marcinkevičiaus mestus kaltinimus, pastarojo Lietuvoje jau nebuvo. O jis jau buvo netekęs visų postų VP grupės įmonėse. Ž.Marcinkevičius yra vadovavęs daugiau nei dešimčiai bendrovių. „NDX energija“ ir „Gres“ buvo vienos paskutinių bendrovių VP grupėje, kurioms jis vadovavo.
Verslo imperijoje jis užėmė „VP mažmenos“, „Panevėžio cukraus“, „Pavenčių cukraus“, „Vilniaus duonos“, Vilniaus paukštyno, „Birštono mineralinių vandenų“, „Vilniaus invaldos“, „VP Market“ vadovo vietą.
28 bendrovėse buvo valdybos narys arba pirmininkas.
Verslo milžinai skirstosi
„Leo LT“ žlugimas pradėjo „VP dešimtuko“ skyrybų procesą. Pradedant nuo 2009 m., grupė pamažu byrėjo, o jos nariai pradėjo steigti atskirus verslus, ko iki tol buvo sutarę nedaryti. „VP dešimtuką“ ardyti pradėjo vienas „Leo LT“ architektų Darius Nedzinskas, iš akcininkų pasitraukęs jau 2009 m.
Pirmosios kibirkštys pasirodė ir N.Numavičiaus santykiuose su Mindaugu Marcinkevičiumi, kuris 2010 m. paliko „Akropolio“ grupę.
Tais pačiais 2010 metais lagaminus susikrovė ir N.Numavičiaus brolis Julius. Tiesa, pastarajam dar teko malonumas vėliau su broliu pasibylinėti teismuose. Grupę paliko ir Renatas Vaitkevičius, iš imperijos išsinešęs „Aibės“ parduotuvių tinklą.
N.Numavičius ignoravo Ž.Marcinkevičių?
Tad ką Ž.Marcinkevičius veikė Airijoje? Pirmiausia oficialiai įsiregistravo, deklaravo savo gyvenamąją vietą. Jo aplinkos žmonės prasitarė, kad verslininkas ieškojo galimybių investuoti, dairėsi įdomių projektų.
2012 metais „Irish Times“ pranešė, kad Dublino priemiestyje rekonstruojamas „Shankill“ prekybos centras sudomino lietuvius. Už 6 milijonus svarų 2012 metais prekybos centrą įsigijo kompanija „Bilaro“. Pastaroji yra susijusi su lietuvišku prekybos tinklu „Maxima“.
Vėliau paaiškėjo, kad tai yra asmeninis N.Numavičiaus projektas, tačiau bent jau viešai Ž.Marcinkevičiaus pavardė šiame versle niekur nebuvo minima. Tikėtina, kad Žilvinas šiame projekte jei ir dalyvavo, tai tik simboliškai.
Gai būti, kad Ž.Marcinkevičius jau planavo sugrįžimą į Lietuvą. Nes 2011 metais jis įsigijo prabangų namą tame pačiame Laurų gatvės komplekse. Teigiama, jog jis jau keletą metų tyliai gyvena Lietuvoje.
Žmogus iš legendinio dešimtuko taip ir liko nepasiekiamas žiniasklaidai. Tačiau paskelbęs apie akcijų pardavimą prasitarė, kad šeimoje jau viskas gerai, viešai padėkojęs žmonai Edai už kantrybę bei ištvermę.
Jaunėlio sukilimas
2015 m. į atvirą konfliktą su N.Numavičiumi stojo Žilvino Marcinkevičiaus jaunėlis brolis Mindaugas. Iš „VP grupės“ pasitraukti nutaręs verslininkas prabilo apie didelį mokesčių vengimą ir paskelbė karą turtingiausiam Lietuvos žmogui.
Abiem konflikto pusėms keičiantis ugnimi, Ž.Marcinkevičius į konfliktą nesikišo. Nuošaly liko ir dar vienas brolis – Gintaras Marcinkevičius. Vienintelis kitas „VP grupės“ akcininkas, aktyviai stojęs į žodžių mūšį, buvo turbūt ištikimiausias N.Numavičiaus bendražygis Ignas Staškevičius.
Sudie, Žilvinai
Netrūko gandų, jog Ž.Marcinkevičiaus akcijų norėjo tiek N.Numavičius, tiek jo jaunėlis brolis. Ž.Marcinkevičius pasirinko pirmąjį variantą. Tiesa, M.Marcinkevičius dar gali gauti šiek tiek brolio akcijų, nes dabartiniai akcininkai turi pirmenybę įgyti bendrovė „Bertona Holdings Limited“ nupirktas akcijas.
Po Ž.Marcinkevičiaus pasitraukimo, VP grupėje lieka šeši akcininkai. Didžiąją dalį valdo Nerijus Numavičius, smulkesnius akcijų paketus – Ignas Staškevičius, Gintaras Marcinkevičius, Vladas Numavičius, Marius Bagdonavičius ir verslo karo apkasuose tebelindintis Mindaugas Marcinkevičius.
