Ministerijos rengiamose Visuomenės informavimo įstatymo pataisose numatyta iki 2019-ųjų pabaigos sukurti naują informacinę sistemą, kurioje būtų viešinama visa žiniasklaidos priemonių informacija. Be jau ir dabar prašomų duomenų, žiniasklaidos priemonės turėtų pateikti informaciją apie pajamas ir pajamų šaltinius, išlaidas ir naudos gavėjus, finansines ataskaitas. Siūloma, kad žiniasklaida pati turėtų viešinti gaunamas pajamas iš valstybės, savivaldybių institucijų, užsakomųjų straipsnių, politinės reklamos.
Dar vienas siūlymas – atsisakyti šiuo metu galiojančios nuostatos, kai viešai neskelbiami duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus, jei jie yra privatūs asmenys ir turi iki 10 procentų akcijų. Nuo šiol būtų privaloma skelbti visus akcininkus, nurodant ir detalią informaciją: asmens kodus, turto dalis, akcijų skaičių.
Skaičiuojama, kad sistemos kūrimas kainuotų apie 420 tūkst. eurų, dar apie 30 tūkst. eurų per metus kainuotų jos išlaikymas.
Siūloma, kad duomenų bazę tvarkytų Registrų centras, ją valdyti būtų pavesta Kultūros ministerijai. Skaičiuojama, kad sistemos kūrimas kainuotų apie 420 tūkst. eurų, dar apie 30 tūkst. eurų per metus kainuotų jos išlaikymas.
Be to, įstatyme būtų aiškiai apibrėžtas draudimas skelbti dalykinę juridinių asmenų reputaciją pažeidžiančią informaciją – tai aiškintis būtų įpareigotas Žurnalistų etikos inspektorius.
Kultūros ministerija sako, kad šiomis priemonėmis siekiama didesnio žiniasklaidos skaidrumo bei atskaitomybės aiškumo – Visuomenės informavimo politikos skyriaus vedėjas Deividas Velkas teigia, kad papildomos biurokratinės naštos žiniasklaida nepatirs, nes kai kurie duomenys būtų gaunami automatiškai. Priemonėms pritaria ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento atstovai, tvirtinantys, pritariantis, kad tai užtikrintų didesnį skaidrumą ir kai kuriais atvejais būtų svarbu netgi nacionaliniam saugumui. Pataisas sveikina ir su korupcija kovojanti organizacija „Transparency international“.
Žiniasklaidos priemonės turėtų pateikti atnaujintą informaciją apie savo etikos pažeidimus. Visi šie duomenys būtų skelbiami vienoje vietoje, o ne keleto skirtingų institucijų duomenų bazėse, kaip yra dabar.
Viešoje diskusijoje Kultūros ministerijoje dalyvavę šią savaitę žiniasklaidos atstovai išreiškė nepritarimą ir naujam registrui, teigdami, kad šiuo metu duomenis apie žiniasklaidos priemonių savininkus, finansus kaupia ir skelbia net kelios institucijos, o dar vienas duomenų rinkėjas esą sukeltų papildomų biurokratinių rūpesčių.
„Priešinamės iš principo dėl to, kad, viena vertus, prašomi duomenys jau yra teikiami valstybės registrams, institucijoms. Kitą vertus, tie duomenys, kurie yra prašomi papildomi, mūsų nuomone yra labai jautrūs, konfidencialūs ir veda prie masinio bet kokių pajamų ir išlaidų sekimo. Pavyzdžiui, kiekvieno viešosios informacijos skleidėjo duomenys apie visas pajamas, išlaidas, visus šaltinius, “, – BNS sakė Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas, advokatas Ąžuolas Čekanavičius.
Anot jo, įstatymo formuluotės leidžia suprasti, kad būtų reikalaujama itin konkrečių duomenų: reklamos davėjo pavadinimo, sumų, kurias jis sumokėjo ir panašiai.
Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė sako, kad asociacija pritaria siekiams viešinti visus akcininkus, taip pat ir valstybinius užsakymus, tačiau nesutinka dėl detalios komercinės informacijos teikimo.
„Tai yra labai jautri komercinė informacija, tai yra priskiriama prie įmonės finansinių paslapčių pagal kitus dokumentus ir tikrai šito nebus“, – ministerijos surengtame pasitarime teigė ji. BNS A.Žilinskienė teigė, kad asociacija tikrai ne prieš siekį atskleisti visus akcininkus, ar iš valstybės gaunamas pajamas.
„Mums patiems įdomu pamatyti, kokią dalį gauname, kiek tenka tarpininkui ir panašiai. Bet visų komercinių duomenų atskleisti jokiu būdu neįmanoma, nes tuomet neįmanoma konkurencija, uždarbis, tai prieštarautų konkurencijos teisei“, – sakė asociacijos atstovė.
Ą.Čekanavičius taip pat teigia, kad įpareigojimas skelbti visus akcininkus gali sukelti teisinių problemų, nes dalies didžiųjų Lietuvos žiniasklaidos priemonių akcininkai – užsienio įmonės, apie kurias užsienio registro įstaigos duomenų neteikia, nebent prašoma teisinės pagalbos vykdant ikiteisminį tyrimą. Kaip pavyzdį jis pateikė LNK grupę, kurios, pasak jo, 20 proc. akcijų priklauso Liuksemburge registruotam investiciniam fondui.
„Apskritai, duomenų subjektų, kurie turės teikti informacija, bus labai platus, nes Visuomenės informavimo įstatymo apibrėžimas apima ir interneto blogą, viešosios informacijos rengėjas gali būti net asmuo, kuris „Facebook“ profilyje nuolatos skelbia informaciją (...), teoriškai reikėtų aiškintis, ar svetainę valdo fizinis, ar juridinis asmuo“, – problemas dėstė A.Čekanavičius.
Jis sako, kad jo atstovaujami transliuotojai sutiktų, jei visus duomenis užtektų centralizuotai pateikti vienai institucijai.
Kultūros ministerijos atstovai pažymi, kad į pastabas bus atsižvelgiama ir kai kurios nuostatos gali keistis. D.Velkas BNS sakė, kad įstatymų nuostatos dėl komercinės informacijos „gali būti suprastos ir kaip apibendrintų duomenų teikimas“.
„Mes po pastabų spręsime, ką toliau daryti su šia duomenų grupe, nes tikrai labai svarbus klausimas, kiek tai skaidrina ir kiek tai apsunkina situaciją viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams“, – sakė jis.
Siūloma, kad visos nuostatos, išskyrus naujai kuriamą žiniasklaidos priemonių informacinę sistemą, įsigaliotų šių metų rudenį.
