Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) pranešė sveikinanti pirmadienį Kultūros ministerijos pristatytą iniciatyvą kurti Medijų rėmimo fondą bei taip keisti dabar Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) administruojamos paramos modelį.
Anot IŽA, naująjį fondą ir strategines jo kryptis interneto žiniasklaida vertina „kaip proveržį, kurio šalies žiniasklaidos rinka seniai laukė“, kartu tikimasi, kad toliau derinant pakeitimus bus dar labiau atsižvelgiama į žiniasklaidos sektoriaus specifiškumą, įvairiapusiškumą.
„Novatoriška yra tai, kad kuriant šį fondą aiškiai atskiriamas Lietuvos radijo ir televizijos (LRT), išlaikomos valstybės biudžeto lėšomis, finansavimas ir viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų rėmimas, išlaikant aiškią takoskyrą tarp visuomeninio transliuotojo ir šalies žiniasklaidos. Svarbu ir tai, kad Medijų rėmimo fondo finansavimas siejamas su visuomeniniam transliuotojui skiriamu finansavimu, kas reiškia, jog didėjant LRT finansavimui augtų ir šis fondas“, – pranešime sakė asociacijos vadovė Lina Bušinskaitė.
Pasak jos, labai svarbu, kad kuriant šį fondą nebūtų pamiršta periodinė kultūros žiniasklaida ir mažieji žiniasklaidos rinkos dalyviai, kuriems dalyvavimas valstybės rėmimo programose yra būtinas išgyvenimo klausimas.
IŽA siūlo kiek koreguoti naujojo fondo direktoriaus skyrimo tvarką, t.y. ne rengti konkursą, o skirti jį fondo dalininkų bei Kultūros ministerijos bendru sutarimu, taip pat ragina užtikrinti „stiprią profesionalų komandą“ fondo administravimui.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sako, kad dėl naujo žiniasklaidos rėmimo modelio šio sektoriaus atstovai sutarė prieš metus, šis tikslas įtrauktas į Vyriausybės programą. Anot jo, sveikintina, kad paramą numatyta skirstyti trims prioritetinėms sritims: kultūrinei, regioninei žiniasklaidai ir naujienų bei tiriamajai žurnalistikai.
„Tai yra pagrindas, ant kurio turėtų būti tvirtinamas naujas modelis“, – pabrėžė jis.
D.Radzevičius sako, kad žurnalistų sąjunga ragina „bent keletą kartų“ didinti valstybės finansavimą programoms, o didžiausias lūkestis yra atskira paramos kryptis būtent tiriamajai ir naujienų žurnalistikai bei netgi numatyti stipendijas individualiems žurnalistams.
„Ar tai bus regionai, ar tautinių bendrijų žiniasklaida – mums tai labai priimtina, mes tai palaikėme ir siekėme nuo praėjusių metų, kad taip atsitiktų“, – kalbėjo jis.
D.Radzevičius sako, kad daugiausiai diskusijų gali kilti būtent dėl to, ar pavyks užtikrinti didesnį finansavimą, jis neatmeta, kad viešojoje erdvėje bus susikirtimų ir dėl to, kas administruos paramą.
Kultūros ministerija numato, kad sprendimus, kaip ir dabar, projektus įvertinus ekspertams priims Medijų fondo taryba – ji būtų išplėsta nuo dabartinių septynių narių iki dešimties, juos deleguos įvairios žiniasklaidos, taip pat ir kultūrinės, asociacijos.
Tuo metu iš dabartinių 21 SRTRF dalininkų naujajame fonde liktų tik trys: Kultūros ministerija, Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija.
D.Radzevičiaus nuomone, pasiūlytas paramos modelis „yra logiškas“, nors geriausias ir greičiausias sprendimas būtų tiesiog pertvarkyti dabartinį SRTRF, o ne kurti visiškai naują įstaigą.
„Keičiant ir programas, ir tarybos sudėtį, kad ji būtų dar labiau nepriklausoma, išplėsta, man atrodo, čia svarbiausia. Trečia, pats dalininkų kiekis – jų dabar yra apie 20 organizacijų (...), tokia nuomonė buvo, kad būtų idealu, jog konsoliduotai būtų atstovaujama per asocijuotas struktūras kultūros, žiniasklaidos laukui ir valstybei, kad būtų trys dalininkai“, – kalbėjo jis.
D.Radzevičius taip pat sako pritariantis siūlymui atsisakyti paramos LRT ir jų partnerių projektams, kadangi nacionalinis transliuotojas jau ir taip gauna valstybinį finansavimą, numatyta atskiru LRT įstatymu.
Fonde numatyta remti tris pagrindines programas: naujienų, tiriamosios bei šviečiamosios žurnalistikos, kultūrinės žiniasklaidos ir regioninės žiniasklaidos. Paliekama galimybė remti ir kitas fondo tarybos parengtas programas, jos bus ruošiamos atsižvelgiant į fondo dalininkų patvirtintus visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros prioritetus.
Numatoma, kad į paramą naujajame fonde nebegalės pretenduoti ir mokslo, studijų įstaigų, viešųjų ryšių, reklamos ir informacijos agentūrų projektai. D. Radzevičiaus nuomone, tai „viešieji ryšiai ir žurnalistika neturėtų būti painiojami“.
Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Gytis Norvilas sako, kad kultūrinė žiniasklaida taip pat seniai laukė SRTRF reformos, o numatytos strateginės paramos kryptys, išskiriant ir kultūrinę žiniasklaidą, yra sveikintinos.
„Svarbu, be abejo, išlaikyti ir žiniasklaidos nepriklausomumo dėmenį, tai yra kaip aksioma“, – kalbėjo jis.
Anot G. Norvilo, diskusijose kai kurios asociacijos nuogąstavo dėl mažėjančio dalininkų skaičius, kilo diskusijų ir dėl pačių finansuojamų programų, tačiau iš esmės dėl permainų sutariama.
Šiųmetinis, SRTRF administruojamas paramos žiniasklaidai (kultūros, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamiesiems projektams) biudžetas siekia apie 3 mln. eurų. Vyriausybė nusprendė skirti dar 500 tūkst. eurų kovai su Rusijos propagandai alternatyvių informacijos šaltinių rusų ir kitomis tautinių bendrijų kalbomis paramai.
Kultūros ministerija neįvardija, kiek galėtų didėti parama, bet žada, kad ji augs.
