Apie tai ketvirtadienį buvo diskutuota Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) inicijuotame žinomų visuomenės veikėjų, verslininkų ir akademikų diskusijoje „Ateities formulė: kokių protų reikia klestinčiai valstybei“.
Diskusijoje dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis, „Soundest“ direktorius Rytis Laurinavičius, „Thermo Fisher Scientific“ generalinis direktorius ir Baltijos regiono prezidentas, VU Tarybos narys Algimantas Markauskas, „TELE2“ direktorius Petras Masiulis, filosofė ir aukštojo mokslo ekspertė, VU TSPMI dėstytoja doc. Nerija Putinaitė, žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ redaktorius VU Istorijos fakulteto doc. dr. Nerijus Šepetys ir KTU studijų prorektorė doc. dr. Jurgita Šiugždinienė. Ją moderavo VU TSPMI direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas.
Verslo bei akademinę sritį atstovaujantys pašnekovai sutiko, kad labiausiai klestinčiai valstybei reikia pridėtinę vertę kuriančių talentų bet kurioje srityje.
Diskusijos dalyvių nuomone, klausimo, kokių profesijų reikia, supaprastinti nederėtų. Verslo bei akademinę sritį atstovaujantys pašnekovai sutiko, kad labiausiai klestinčiai valstybei reikia pridėtinę vertę kuriančių talentų bet kurioje srityje.
Talentingi asmenys paprastai yra gerai suvokiantys save ir atradę veiklą, kuri jiems yra labiausiai tinkanti ir patinkanti. Anot Petro Masiulio, svarbiausia, kad žmogus jaustų savo asmeninę vertę, suvoktų savo orumą, pasitikėtų savimi, nebijotų veikti. Tai turėtų būti žmonėse ugdoma.
Plėtodama mintį, Nerija Putinaitė pabrėžė, kad laisvas žmogus pirmiausia geba mąstyti kritiškai. Tai pirminė sąlyga, kuri reikalinga išlaisvinti smalsumą ir kūrybingumą, be kurių neįmanoma duoti naudos ir verslui, ir šeimai, ir valstybei.
Diplomo formali reikšmė vis labiau menksta, didėja tarpdiscipliniškumo poreikis. Nepaisant to, ateityje išliks specializuotų žinių poreikis, tačiau jis bus menkavertis, jei žmogus nesugebės tų žinių taikyti lanksčiai, kūrybingai.
Skirtingos profesijos, anot Nerijos Putinaitės, išliks visada, nes būtina, kad žmonės įgytų tam tikras praktines žinias, o ir jų pašaukimas yra ir bus skirtingas. Universitetai neturėtų būti ekonomizuojami, orientuojami į specialistų tam tikroms darbo vietoms rengimą. Universitetai yra ta vieta, kuri turi sudaryti sąlygas pašaukimų skleidimuisi, skatintų giliau ir kompleksiškiau suprasti dalykus ir taip vaduotų visuomenę nuo supaprastinto požiūrio į politinius ar profesinius dalykus.
Visuomenės veikėjai vienbalsiai sutiko, kad Lietuvos švietimo sistema neprisideda ugdant talentingus specialistus. Atvirkščiai, mokyklose ir universitetuose vis dar išlieka orientacija į žinias, vidurkius ir egzaminus, bet ne į individualių gebėjimų atskleidimą, įgūdžių lavinimą, elgsenos, tinkamo požiūrio formavimą.
Pasak J.Šiugždinienės, šiandieninis profiliavimas vidurinio ugdymo sistemoje stipriai apriboja jaunų žmonių pasirinkimo galimybes ir skatina juos fokusuotis tik į dalykus, kuriose bus laikomi egzaminai, pamirštant kitas, ne mačiau svarbias sritis. Mokyklose nepakankamai dėmesio yra skiriama tarpdisciplininiams projektams, kurie padėtų ugdyti platų mąstymą, komandinio darbo įgūdžius ir kūrybingumą.
Diskusijos dalyviai įžvelgė radikalių pokyčių Lietuvos švietimo sistemoje būtinybę. Tačiau kol kas, anot Roberto Dargio, trūksta suvokimo iš pačių švietimo sistemos atstovų iniciatyvos, taip pat jaunimo aktyvumo. Pasak Algimanto Markausko, efektyviausia, kai remiantis faktais, randamos problemos priežastys ir tuomet daromi sprendimai. Tad reiktų ieškoti giluminių menko Lietuvos gyventojų darbo našumo priežasčių ir jas šalinti.
Lietuvos švietimo sistema neprisideda ugdant talentingus specialistus. Atvirkščiai, mokyklose ir universitetuose vis dar išlieka orientacija į žinias, vidurkius ir egzaminus, bet ne į individualių gebėjimų atskleidimą, įgūdžių lavinimą, elgsenos, tinkamo požiūrio formavimą.
Papildydamas pašnekovą, R.Dargis atkreipė dėmesį, kad talentų suradimas ir jų ugdymas yra sėkmės laidas valstybės ateičiai. Todėl jau šeimoje, po to mokykloje, kolegijoje ar universitete jaunam žmogui svarbu suformuoti kritinį mąstymą, kūrybingumą ir svarbiausia – stiprius gebėjimus pritaikyti įgytas žinias. Žinomas darbdavys pabrėžė, kad mokytojo profesija yra smarkiai nuvertinta, o universitetai turi būti aukščiausiu laipteliu ugdant visavertę asmenybę.
Istorikas Nerijus Šepetys išskyrė kelis bruožus žmonių, kurie reikalingai klestinčiai valstybei: tai gebėjimas ieškoti ir surasti, įsigilinti, suvokti visumą, taip pat mąstyti ir išreikšti save žodžiu ir raštu. Anot pašnekovo, Lietuvos problemos yra žmonių problemos, o ne technologijų, tad ir spręsti turėtų jas tie, kurie išmano žmones, visuomenės raidą. Vienas iš būtinų žingsnių tam yra sovietmečio mąstymo atsikratymas.
Verslininkas Rytis Laurinavičius antrindamas pabrėžė, kad reikia radikalių pokyčių, kurie pradėtų vykti, jei nuo sprendimų ir įgyvendinimo būtų nušalinti prastai dirbantys ir jie būtų pakeisti geriausiais. Tačiau šis variantas yra vargiai praktiškai įgyvendinamas, o laukti kartų kaitos nėra priimtina. Todėl, anot pripažinto vadovo A.Markausko, tikslingiau yra mokytis kiekvienam ir kasdien. Ramūnas Vilpišauskas akcentavo, kad elgesio kaita reikalauja išeiti iš patogios „komforto zonos“, o tam būtina geriau suvokti save bei ugdyti pokyčių darymui, lyderystei reikalingus įgūdžius.
