Lietuvos paštas: kritinių problemų nėra
Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė tikina, kad kritinių problemų nėra, tačiau, anot jos, pasitaiko nemažai atvejų, kai dėl siuntų su jų gavėjais sunku susisiekti – jie nenurodo nei telefono, nei elektroninio pašto. Tuomet pranešimai apie gautas siuntas siunčiami paštu – praėjusios savaitės duomenimis, jų išsiųsta apie 5 tūkst.
„Tai žymiai daugiau negu turėtų būti, todėl gyventojai siųsdamiesi siuntas, turėtų būti rūpestingesni ir nurodyt visus reikalingus duomenis, o tai reikia, kad mes siuntą ilgiau užlaikysime (...)“, – BNS sakė A.Sungailienė.
Kita vertus, daug siuntų gavėjų neskuba atsiimti prekių – neatsiliepia į pašto pranešimus. Dėl įvairių priežasčių neatsiimta daugiau nei 15 tūkst. siuntų.
„Kone pusė mūsų interneto svetainėje jau paruoštų išankstinių duomenų deklaracijų pateikimui dar nesulaukė reakcijų“, – teigė Lietuvos pašto vadovė.
A.Sungailienės teigimu, kuo dažniau pardavėjai PVM įskaičiuos į pirkinio kainą, tuo greičiau siuntos pasieks gavėjus: „Deklaruojame už klientą automatiškai, netaikome šiuo metu jokių mokesčių“.
Ji pataria gyventojams pasidomėti, ar pardavėjas sudaro galimybę PVM sumokėti pirkimo metu. Lietuvos pašto vadovė prognozuoja, kad po poros mėnesių jau 80-90 proc. siuntų bus su sumokėtu PVM.
Muitinė: sistema nestrigo, bet yra taisytinų vietų
Muitinės departamento Kontrolės organizavimo skyriaus viršininkas Laimis Žlabys sako, kad perėjimas prie naujos tvarkos pakankamai sklandus.
„Turime tam tikrų taisytinų vietų, pagerinti situaciją dar galima. Nuo liepos 1-osios 14 val. nebuvo atsitikę taip, kad sistema neveiktų“, – BNS teigė muitinės atstovas.
L.Žlabys sako, kad daugiausia trikdžių esama dėl to, kad sistema „bendrauja“ su skirtingomis operatorių sistemomis: „O kai susitinka dvi technologijos, atsiranda kabliukų“.
Jis minėjo dažną atvejį, kai siuntų gavėjai skuba deklaruoti įsigytas prekes, nelaukdami, kol siuntą įvertina muitinė, arba kai siuntos dar nebūna net pristatytos į Lietuvą. Todėl vėliau vežėjui tenka pateikti antrą deklaraciją.
„Muitinė negali įforminti prekių, kai jų dar nėra, bet sistema to nežino: gauna deklaraciją, prekę ir išleidžia, bet jos niekas neatiduoda gavėjui, nes ji net neatgabenta į Lietuvą“, – pasakojo L.Žlabys.
„Todėl mes kasdien siunčiame visiems operatoriams informaciją, kokias siuntas vakar išleidome. Jis pasitikrina, ar visas žinutes iš mūsų gavo. (...) „Omnivoje“ tokios problemos nėra, o DHL, Lietuvos pašte yra“, – nurodė L.Žlabys.
Siuntų vežėjai siūlo jungtis per elektroninės valdžios vartus
Skubių siuntų gabentojų asociacijos atstovas, įmonės „Skubios siuntos“ vadovas Vaidotas Lašas mano, kad dar per anksti daryti išvadas dėl naujos siuntų deklaravimo sistemos efektyvumo, tačiau, anot jo, jau aišku, kad žmonės su nauja tvarka neskuba susidraugauti.
Pasak jo, savitarnos naudotojų yra labai mažai ir taip yra dėl „nedraugiškos“ išmuitinimo sistemos.
„Mums kažkiek trukdo, kai žmonėms yra sudėtinga naudotis, mažai deklaruojančių, kol susitvarko, siuntas tenka laikyti, jos užima vietą“, – kalbėjo „Skubių siuntų“ atstovas.
V.Lašas mano, kad muitinei reikia sekti VMI pavyzdžiui ir supaprastinti deklaravimo sistemą, pavyzdžiui, leisti jungtis per elektroninės valdžios vartus.
„Čia tuo tarpu turi pildyti prašymą dėl atskiro muitinės identifikavimo kodo suteikimo. Muitinė mano, kad jis reikalingas“, – teigė jis.
V.Lašo duomenimis, Estijoje 50 proc. siuntų gavėjų naudojasi savitarnos sistema, o Lietuvoje, jo manymu, ši dalis nesiekia ir vieno procento.
Muitinė jau yra patvirtinusi daugiau negu 150 tūkst. deklaracijų, o per dieną jų būna po 20-30 tūkstančių.
ES nuo liepos 1 dienos panaikinta PVM lengvata prekėms, įsigytoms trečiųjų šalių elektroninėse parduotuvėse ir prekyvietėse, jei jų vertė neviršija 22 eurų, todėl siuntas reikia deklaruoti ir sumokėti 21 proc. PVM.
Už didesnės nei 150 eurų vertės siuntas iš trečiųjų šalių taip pat reikia mokėti muito mokestį.
