„Dober Partners“ atliko 80-ies Europos Komisijoje akredituotų žurnalistų apklausą, kuri atskleidžia didžiausius Briuselyje dirbančių žurnalistų iššūkius kasdieniame darbe, viešųjų ryšių įtaką turiniui, pagrindinius šaltinius ir pan.
Iš viso Europos Komisijoje tiriamuoju laikotarpiu ( 2015–2016 metais) buvo akredituoti 955 žurnalistai – 599 vyrai ir 356 moterys.
Tyrimas aptaria, su kokiais iššūkiais žurnalistai susiduria interneto amžiuje – nors technologijos ir pagreitino informacijos paieškos procesą, žurnalistai iš tiesų dabar dirba daugiau.
Prabangą vieną istoriją rengti visą dieną tikino turį vos 15 proc žurnalistų.
Greta pagrindinio savo darbo, tai yra istorijų rengimo, jie neretai dar privalo rašyti tinklaraščius, filmuoti interviu, nuolatos rašyti „Twitter“ apie tai, ką mato ir sužino.
Be to, kai internetu pasiekiami tokie milžiniški informacijos kiekiai, vis labiau vertinamos išskirtinės medžiagos, todėl Briuselio žurnalistai dažniau dirba prie analitikos ir nepasitenkina vien tik naujienų raportavimu.
Taigi laikas ir pinigai yra pagrindiniai, bet, žinoma, ne vieninteliai iššūkiai Briuselyje dirbantiems žurnalistams, rodo tyrimas.
Štai kelios anoniminės žurnalistų citatos apie iššūkius:
- Viską reikia padaryti taip greitai, kad atrodo, jog niekada neturi laiko pirmiausia pagalvoti
- Būti greitesniam už „Twitter“
- Pernelyg daug didelių istorijų, nepakankamai laiko
- 24 valandų naujienų ciklas
- Išlikti ramiam ir profesionaliam šioje beprotiškoje aplinkoje
- Bandyti suderinti ilgas, kartais neprognozuojamas darbo valandas su jauna šeima
- Priprasti prie „momentinės informacijos“, tarkime, kai rezultatai yra pirmiausia pranešami per „Twitter“, o ne spaudos salėje
Tyrimo metu žurnalistų buvo klausiama, kiek laiko jie turi informacijos paieškai iki tol, kol istorija turi būti paruošta?
Reikia rasti naujų, mokių klientų, nes daug žurnalų ir laikraščių, kuriems aš rašydavau, bankrutavo, – kalbėjo vienas žurnalistas.
27 proc. respondentų atsakė, kad tam turi iki dviejų valandų, 30 proc. sakė, kad gali tą daryti 3–4 valandas. Tuo metu prabangą vieną istoriją rengti visą dieną tikino turį vos 15 proc. žurnalistų, dvi ir daugiau dienų istorijos rengimui turi vos 11 proc. žurnalistų.
Kitas nuolatinis žurnalistų galvosopis yra pinigai. Dalis žurnalistų skundėsi tuo, kad savo darbe jaučiasi nestabiliai, kiti, būdami laisvai samdomais darbuotojais, pasakojo ne visada gaunantys deramą atlyginimą.
„Reikia rasti naujų, mokių klientų, nes daug žurnalų ir laikraščių, kuriems aš rašydavau, bankrutavo“, – cituojamas žurnalistas.
Žurnalistikai taip pat nėra lengva priprasti prie amžiaus realijų, kai žmonės nori ir tikisi turinį gauti už dyką, bet taip pat reikalauja, kad tas turinys būtų kokybiškas.
Pinigų ir išteklių neretai pritrūksta, atliekant vieną ar kitą tyrimą. Be to, žurnalistams reikia išlaikyti šaltą protą ir toliau dirbti tada, kai jų redakcijose yra atleidinėjami žmonės.
„Anksčiau ar vėliau teks atsisveikinti su visa spauda. Niekas tiksliai nežino, kokia tvarka tai nutiks. Spausdintos žiniasklaidos pardavimai mažėja jau porą pastarųjų dešimtmečių ir tokia tendencija tęsis: anksčiau ar vėliau visi leidiniai pasieks nulį – aišku, jiems teks nutraukti leidybą dar tam nenutikus. Gali būti, kad kai kurie pavadinimai vis dar pasirodys spausdinti, tačiau jau kaip nišinis produktas“, – leidiniui „The Guardian“ šiemet yra sakęs žurnalistikos profesorius Brianas Cathcartas.
Laikas ir pinigai, žinoma, nėra vieninteliai iššūkiai, su kuriais susiduria žurnalistai. Briuselyje labai jautrus klausimas yra ir įvairūs instituciniai pokyčiai, reikalavimai ir pan.
Sunkiai prieinamos ES institucijos
Pavyzdžiui, NATO ar ES institucijos griežtai reguliuoja informacijos srautus ir, vieno žurnalisto teigimu, tuomet, kai būtinai reikia užduoti klausimus, atsakymai nėra prieinami.
Europos Komisija esą atsitvėrusi siena, kai reikia tikrų naujienų, ir žurnalistams ją pramušti yra sunku.
Be to, kai kurie žurnalistai pasigenda skaidrumo, dar kiti aplinkoje mato daug propagandos. Nemenku iššūkiu tampa ir bandymas supaprastinti sudėtingus ES institucijose svarstomus klausimus taip, kad jie būtų suprantami masinei auditorijai.
Europos Sąjungos institucijos kasdien pateikia labai daug informacijos, todėl žurnalistams reikia nemažai laiko ir jėgų, kad joje atrastų tai, kas tikrai vertinga jiems ir jų auditorijai.
