Pasak pašnekovo, aukštųjų mokyklų apie save pateikiama informacija dažnai tėra reklama, kuria vadovautis reiktų itin atsargiai, o nevykę patarimai gali lemti jaunų žmonių prarastus gyvenimo metus ir problemas atsidūrus darbo rinkoje.
– Artėja stojimo į aukštąsias mokyklas metas. Ar abiturientai pakankamai rimtai vertina savo pasirinkimą ir ar turi pakankamai informacijos pasirinkti teisingai?
2007–2013 m. Lietuvai skirti net 42 milijonai litų ES investicijų profesiniam orientavimui. Tai nežemiškai didelė pinigų suma, už kurią buvo galima daug ką padaryti.
– Lietuva jaunuoliams vis bando padėti. 2007–2013 m. Lietuvai skirti net 42 milijonai litų ES investicijų profesiniam orientavimui. Tai nežemiškai didelė pinigų suma, už kurią buvo galima daug ką padaryti.
Deja, kaip dažnai būna Lietuvoje, buvo prikurta papildomų etatų, sukurta naujų sistemų, tačiau pasibaigus pinigams, baigėsi ir profesinis orientavimas. Šiuo metu jis gana apgailėtinas.
Normaliose valstybėse stengiamasi sukurti nuolatos veikiančią sistemą. Ji turi būti ne tokia formali, kaip pas mus. Dabar labai dažnai mokykloje kokiam nors darbuotojui trūksta pusės etato, todėl mokytoja ar bibliotekininkė formaliai pavadinama konsultante ir ima patarinėti vaikams.
Lietuvoje yra kelios kompiuterinės sistemos, kur aprašytos profesijos, kažkas nufilmuota, kažkas parodyta, tačiau visa tai yra aukščiausio primityvumo lygmens.
Kitai programai skirta 5 mln. litų ir ji tikrai įdomi. Pinigai skirti vežioti moksleivius po pažangias Lietuvos įmones. Tai tikrai geras dalykas, tačiau Lietuvoje į viską pasižiūrėjus formaliai visa tai greitai tampa parodija.
Dėl paukščiuko imamos visos vienuoliktos ar dvyliktos klasės ir vežamos, pavyzdžiui, į vieną pažangiausių suvirinimo įmonių Lietuvoje „Astra“. Ką tokioje įmonėje veikti mergaitėms, aš nežinau, bet būtent jos ir sudarė didžiausią grupės dalį. Vaikai linksmai pasivaikščioja, bet tai nėra tikras profesinis orientavimas ir jis rimtai neatrodo.
– Anksčiau jokio profesinio orientavimo nebuvo visai, o aukštosios mokyklos pasirinkimą lemdavo tėvų patarimai ir pažįstamų rekomendacijos. Gal to visai pakanka?
Jaunuoliai ir jų tėvai linkę manyti, kad viskas įvyksta tiesiog savaime. Tėvai mano, kad pasaulis mažai pasikeitė ir jie kalba 30 metų senumo klišėmis.
– Jaunuoliai ir jų tėvai linkę manyti, kad viskas įvyksta tiesiog savaime. Tėvai mano, kad pasaulis mažai pasikeitė ir jie kalba 30 metų senumo klišėmis. Dažnai vadovaujamasi logika, kad aš jau gyvenimo mačiau, todėl galiu patarti atžaloms. Tai veda į aklavietę.
Pasaulyje yra apie 45 tūkst. profesijų. Lietuvoje yra 1,6 tūkst. studijų programų ir dar 500 mokymo programų yra profesinėse mokyklose. Iš viso siūloma 2,1 tūkst. profesijų ir jeigu jaunuoliai tam skirtų laiko, pasirinkimas būtų daug paprastesnis. Deja, niekas jų neskatina to daryti. Jaunimui kur kas paprasčiau atrodo pasitarti su draugais.
Taip galima susipažinti su 30–40 profesijų ir iš jų rinktis. Teko kalbėti su kaimynu, kuris mokosi dvyliktoje klasėje. Jo logika paprasta – geriausiai besimokantys stos į teisę, mediciną arba informatiką. Vidutiniokai rinksis vadybą ir socialinius mokslus. O prastai besimokantys taps automechanikais ir šaltkalviais. Realiame gyvenime renkantis profesiją taikomos tokios siauros klišės.
– Ar lengva pasirinkti, kai studijų programų ir mokslo įstaigų tiek daug?
Jei girdi, kad politikos mokslus įdomu mokytis ir tai prestižinė profesija, tai pirmiausia pažiūrėk, kas taip kalba. Jei tai sako tėvai ir draugai, paklausk jų, kiek šiuo metu yra darbo vietų politologams?
– Profesiniam orientavimui reiktų skirti po dvi savaites kasmet pradedant nuo devintos klasės. Ar 8 savaitės per 2 metus yra daug? Jeigu jaunas žmogus pastudijuotų prieinamus šaltinius, tikimybė, kad jis tuščiai praras ketverius metus, labai sumažėtų.
Dažnai jaunas žmogus galvoja, kad pakaks įlįsti į google ir ten bus visi atsakymai į kylančius klausimus, bet taip nėra. Matau profesinio profiliavimo testus, matau, kiek informacijos yra šiuo metu. Man studijuojant to nebuvo, tačiau dabartiniai moksleiviai neskuba naudotis šiais įrankiais.
Mes važinėjame po Lietuvos mokyklas. Šiemet paskaitas skaitėme 5 tūkst. vyresniųjų klasių vaikų. Bendravome su labai daug tėvų ir mokytojų. Siūlome mokytis iš svetimų klaidų. Juk prieš renkantis specialybę galima pasižiūrėti, kiek šiuo metu ją mokosi ir kiek yra laisvų darbo vietų. Galima įvertinti, kaip situacija atrodys po ketverių metų. Kryptis labai smarkiai nesikeis.
Jei supranti, kad biomedicinos mokslai bus perspektyvūs ateinančius 20 metų, tai didelės klaidos juos rinkdamasis nepadarysi. Jei girdi, kad politikos mokslus įdomu mokytis ir tai prestižinė profesija, tai pirmiausia pažiūrėk, kas taip kalba. Jei tai sako tėvai ir draugai, paklausk jų, kiek šiuo metu yra darbo vietų politologams? Tokią specialybę baigus savo žinias užsienyje taikyti bus sudėtinga.
Jei laisvų vietų yra, pavyzdžiui, 3 tūkst., tai pirmyn. Stojam ir tikimės, kad darbas garantuotas. Jeigu tokių specialistų poreikis labai ribotas, verta pamąstyti, ką darysi baigęs. Taip pat reikia įvertinti atlyginimų lygį ir kitus dalykus. Labai greitai tampa aišku, kas yra tiesa, o kas yra tiesiog kliedesys.
– Ar visada jauno žmogaus pasirinkimą lemia pragmatiški argumentai?
Dažnai jaunuoliai renkasi lengviausią kelią. Jie nori ne studijuoti, o studentauti.
– Dažnai jaunuoliai renkasi lengviausią kelią. Jie nori ne studijuoti, o studentauti. Juos vilioja lengvas gyvenimas 4 ar 6 metus. Jų tikslas yra ištrūkti iš tėvų globos ir dažnai galvojama, kad ateityje viskas susidėlios savaime, bet taip neatsitinka.
Tu gali pasirinkti laiką, kada nori patirti sunkumus. Jeigu sunkumus patiri intensyviai mokydamasis vyresnėse klasėse, tai gal tuo metu atrodai kaip balta varna, bet vėliau tau viskas klojasi daug paprasčiau. Tu gali lengviau rinktis norimą studijų programą, kur taip pat reikės pasistengti.
Tie, kurie sau leido gyventi lengviau, mokytis prasčiau, dažniausiai, renkasi socialinius mokslus, o savo sunkumų porciją atsiima atsidūrę darbo rinkoje.
– Kiekviena aukštoji mokykla žada, kad jos diplomas atvers daug durų ir pasakoja, kaip gerai sekasi jos absolventams. Ko vertos tokios kalbos?
Dauguma jaunuolių renkasi primityviausią kelią. Jie tiesiog peržiūri aukštųjų mokyklų internetines svetaines. Ką aukštoji mokykla gali apie save parašyti blogo? Nieko.
– Dauguma jaunuolių renkasi primityviausią kelią. Jie tiesiog peržiūri aukštųjų mokyklų internetines svetaines. Ką aukštoji mokykla gali apie save parašyti blogo? Nieko. Tai nėra objektyvi informacija ir nesuprantu, kodėl iš viso eiti į aukštųjų mokyklų tinklalapius. Ten gali sužinoti nebent adresą.
Yra Studijų kokybės vertinimo centras, kur aukštųjų mokyklų vertinimą atlieka užsienio specialistai.
Jie vertinimą atlieka europiniame kontekste. Jeigu jaunuolis mato, kad viena vadybos studijų programa įvertinta 23 balais, o kita neįvertinta visai, tai jam turi būti aišku, kur stoti. Nesvarbu, kad kažkur gera valgykla, geri bendrabučio kambariai ar stipri krepšinio komanda. Mokslas ten joks.
Lietuvoje iš 20 universitetų penki yra normalūs. Tikiu, kad vyresnių klasių moksleiviai jau pajėgus pasižiūrėti ir įvertinti, apie kuriuos universitetus kalbama.
– Kiek jiems gali padėti tėvai ir mokyklų mokytojai?
Dažnai džiaugiamasi, kad į mokyklas kasmet atvažiuoja atstovai iš aukštųjų mokyklų. Taip, jie atvažiuoja, bet ar tai yra profesinis orientavimas? Aukštųjų mokyklų atstovai tiesiog reklamuoja save.
– Labai svarbu, kad tėvai nebandytų perlaužti savo vaikų. Galutinį sprendimą turi priimti jaunas žmogus. Turbūt daugiausia aiškinti ir tenka tėvams, kurie mano, kad viską žino.
Mokyklos profesinį orientavimą yra visiškai formalizavusios. Dažnai džiaugiamasi, kad į mokyklas kasmet atvažiuoja atstovai iš aukštųjų mokyklų. Taip, jie atvažiuoja, bet ar tai yra profesinis orientavimas? Aukštųjų mokyklų atstovai tiesiog reklamuoja save. Tai gali būti tiesiog vaikų apgaudinėjimas, bet mokykloms tai tinka, nes galima pasidėti dar vieną paukščiuką.
Šiemet mes dalyvavome parodoje „Studijos“. Ten vyksta totalus makaronų kabinimas ant ausų. Kartais net gaila ten ateinančių žmonių. Jie gauna krūvas lankstinukų ir viskas.
Druskininkuose prie manęs priėjo mergina, kuri apsisprendusi stoti į žurnalistiką, nes tai labai įdomi profesija. Kai pradedi su ja kalbėtis, supranti, kad ji nori studijuoti ne žurnalisto profesiją, o Rūtos Mikelkevičiūtės profesiją.
Dar vienas patarimas stojantiesiems – tiesiog užeikite į pasirinktas mokyklas. Skirkite tam keletą dienų per rudens ar pavasario atostogas. Labai daug ką galima pamatyti vos tik įžengus pro duris.
Panaši situacija buvo Alytuje. Prie manęs priėjo mergina, kuri kaip tik dalyvavo parodoje ir ten jai papasakojo apie labai perspektyvią turizmo vadybos studijų kryptį.
Pažiūrėjome, kad šiuo metu šią specialybę Lietuvoje studijuoja daugiau kaip tūkstantis žmonių. Tada paklausiau, o kaip mergina ar jos draugai keliauja patys. Pasirodo, ji pati užsisako bilietus, pati internetu rezervuoja viešbučius.
„Novature“ dirba apie 90 žmonių. Ką veiks tas tūkstantis specialistų? Kur jie dirbs ir kam reikės jų paslaugų?
Dar vienas patarimas stojantiesiems – tiesiog užeikite į pasirinktas mokyklas. Skirkite tam keletą dienų per rudens ar pavasario atostogas. Labai daug ką galima pamatyti vos tik įžengus pro duris – kur aukštas lygis, o kur duobė ir sovietmetis. Tai jaunam žmogui leistų suprasti, ar jam ten iš viso miela būti.
Visos aukštosios mokyklos prašo pirmakursių užpildyti anketą, kurioje klausiama, kas lėmė jų pasirinkimą. Du trečdaliai atsako, kad lėmė draugų ir pažįstamų rekomendacijos. Kai perka žmogus išmanųjį telefoną, jis apie jį stengiasi sužinoti viską, bet rinkdamasis profesiją, jis pasikliauna pirmu įspūdžiu.
– O gal toks požiūris atsirado, nes aukštojo mokslo diplomas Lietuvoje ima prarasti savo vertę? Kam sukti galvą, jei reikia tik popieriuko, į kurį darbdaviai greičiausiai net nežiūrės?
Taip, diplomai yra absoliučiai nuvertėję, tačiau ne visos mokyklos vertinamos vienodai.
– Taip, diplomai yra absoliučiai nuvertėję, tačiau ne visos mokyklos vertinamos vienodai. Jeigu su ISM diplomu nueitumėte pas darbdavį, kuris dirba finansų sektoriuje, į jus būtų žiūrima labai rimtai. O jeigu ateitumėte su kokio nors diplomų fabriko diplomu, jūsų CV net neskaitytų.
Vienų aukštųjų mokyklų diplomai visiškai nuvertėję, kitų ne. Sveikatos mokslų universiteto diplomas šviečia iš toli ir jį turinčiam žmogui niekas nepasakys, kad jis studijų metu tiesiog prastūmė laiką. KTU ir VGTU yra tikrai aukšto lygio universitetai kalbant apie inžinerines profesijas. Humanitariniuose moksluose aukščiausiai vertinamas Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas. Jie nesugadina savo reputacijos priimdami bet ką ir išduodami diplomus už atbūtą laiką. Darbdaviai tai vertina.