Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė, pristatydama tyrimą sakė, kad dažnai įtaka matuojama tik pagrindiniais skaičiais: Lietuvoje mažmeninės prekybos apyvarta pernai siekė 12,4 mlrd. eurų, šioje srityje dirbo 9663 įmonės, veikė 16 800 parduotuvių.
Tačiau šis tyrimas, R.Vainienės, teigimu, pamatavo sektoriaus būklę kur kas išsamiau nei Lietuvoje įprasta. Tyrimą asociacijos užsakymu atliko bendrovės „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai" (ESTEP) asocijuotas partneris Rimantas Juozas Vaicenavičius.
Pasak tyrimo, mažmeninės prekybos sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė sudaro 6,8 proc. Tai yra viena didžiausių pridėtinės vertės dalių tarp Baltijos valstybių – Lietuvą šioje srityje lenkia tik Lenkija, kurioje šis rodiklis siekia 8,1 proc. ES vidurkis siekia 4,3 proc.
Mažmeninė prekyba yra ketvirta tarp ekonomikos šakų, kurios sukuria didžiausią pridėtinę vertė. Didžiausią vertė prideda didmeninė prekyba (8,4 proc.)
Įsigijimams iš kitų verslų sektorius išleidžia daugiau nei 980 mln. eurų. Beveik 27 proc. jų tenka nekilnojamo turto sektoriui, taip pat apsaugos ir tvarkymo paslaugoms (12,2 proc.) ir reklamos ir rinkos tyrimų paslaugų (12 proc.) sektoriui.
„Labai dažnai girdime pasakymą, kad vienas investuotas euras sukuria kažkiek pridėtinės vertės. Iki šiol tokie pasakymai buvo labiau jutiniminiai. Tyrime atlikti labai tikslūs skaičiavimai, kurie parodo, kiek mažmeninė prekyba sukuria pajamų kitoms šakoms“, – rezultatą komentavo R.Vainienė.
Tyrimas prie mažmeninės prekybos įtakos priskaičiuoja ne tik minėtą tiesioginę pridėtinę vertę, tačiau ir susijusiems sektoriams generuojamą pridėtinę vertę (2,4 proc.), taip pat antrinę šių sektorių kuriamą vertę, kuri siekia 1,3 proc. Laikoma, kad iš viso mažmeninės prekybos sektorius prisideda prie 10,5 proc. šalyje sukuriamos pridėtinės vertės.
Skelbiama, kad darbuotojų atlyginimui skiriama daugiau nei pusė sukuriamos pridėtinės vertės, darbdavių mokesčiai siekia 6,6 proc. visų šalies darbdavių sumokamų socialinio draudimo įmokų. Mažmeninės prekybos sektoriuje dirba virš 110 tūkst. žmonių, trys ketvirtadaliai jų yra moterys.
„Mažmeninė prekyba yra labai regioninis verslas. Turbūt nėra kitos šakos tokios ekonominės veiklos, kuri būtų taip vienodai pasiskirsčiusi visoje Lietuvoje. Ji priartėja prie vartotojo ir sektoriui nereikia spręsti klausimų kaip dabar Seime svarstomas bankomatų klausimas", – sakė R.Vainienė.
Infliacijos įtaka pridėtinei vertei turės mažai reikšmės
Kalbėdama apie esamus sektoriaus pokyčius LPĮA vadovė R.Vainienė sakė remiantis tyrimu ir Švedijos, kurios mažmeninės prekybos sektorius sukuria mažiau pridėtinės vertės nei Lietuvos, pavyzdžiu, mažmeninės prekybos sektoriaus augimui teoriškai grėsme galėtų būti didesnis valstybinis reguliavimas.
„Jeigu būtų pajudėta didesnių suvaržymų, didesnių apmokestinimo iniciatyvų keliu, tai mažmeninės prekybos kaip sektoriaus patrauklumas mažėtų, galimybės įdarbinti žmones mažėtų ir tuo pačiu mažėtų sukuriama pridėtinė vertė. Kas galėtų didinti – paprastai tariant, labiausiai prie sektoriaus gerovės prisideda našumo augimas", – sakė ji.
Infliacijos didėjimas, apie kurį pastarosiomis savaitėmis kalbama daug, neturėtų būti didelė grėsmė būtent šio sektoriaus pridėtinei vertei, nes kainų augimas fiksuojamas visoje tiekimo grandinėje. Į pridėtinės vertės skaičiavimą apyvarta nėra įtraukiama, ji paremta mažmeninės prekybos maržomis.
Paklausta apie galimą elektroninės prekybos įtaką mažmeninės prekybos sektoriaus įdarbintų darbuotojų skaičiui, R.Vainienė teigė nenorinti daryti ilgalaikių prognozių.
„Prekybininkai šitos pandemijos metu sakydavo, kad prognozuoja savaitę į priekį. Tai yra įmonių vidinės veiklos ir įmonių pasirinkimo klausimas", – sakė asociacijos vadovė.
Ji pabrėžė kitus nuogąstavimus, kurie sklando viešojoje erdvėje, pavyzdžiui tai, kad automatizavimas ar kitas elektroninių priemonių įdiegimas parduotuvėse mažins įdarbinamų žmonių kiekį.
„Prekybininkai to nekomunikuoja, tai visiškai nėra susiję su darbuotojų skaičiaus pokyčiais. Su darbuotojų skaičiaus pokyčiais labiau susijęs tas neapibrėžtumas tęsiantis pandemijai. Mes kalbame ne tik apie maistininkus, kurie dirbo, bet ir apie ne maistininkus, kurių yra daug ir jie nedirbo. Labiausiai darbuotojų skaičių galėtų mažinti neapibrėžtumas, bet ne pokyčiai įmonių viduje", – sakė R.Vainienė
