Ant Baltijos šalių vertingiausių įmonių TOP 30 aukščiausios pakylos – trys Lietuvoje registruotos bendrovės

• „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia Baltijos šalių įmonė antrus metus iš eilės, vertė viršija 6,1 mlrd. eurų
• Lietuvoje rezultatus ėmusio konsoliduoti „Revolut“ vertė – didesnė nei „Swedbank“ ir SEB padalinių kartu sudėjus
• Medienos aukso amžius iki rekordinių aukštumų išaugino Baltijos šalių miškus administruojančių įmonių vertes  

Trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – vertingiausių įmonių sąrašą sudarė „Confidentus“, „Prudentia“ ir „Nasdaq“ atstovybių Vilniuje, Rygoje ir Taline ekspertai, kurie, remdamiesi vieša informacija apie įmonių veiklos rezultatus ir valdymą, atliko didelės apimties finansinę analizę. Į trisdešimtuką patekusių įmonių vertė svyruoja nuo 702,5 mln. iki daugiau nei 6,1 mlrd. eurų ir bendrai sudaro solidžią 55 mlrd. eurų sumą.

„Per metus Lietuvoje įsikūrusių vertingiausių Baltijos šalių įmonių skaičius išaugo nuo aštuonių iki dešimties, Lietuvoje registruotos įmonės ir toliau išlaiko sąrašo lyderių pozicijas, o bendra jų vertė yra didžiausia bei šiemet siekia beveik 26,3 mlrd. eurų (40,6 proc. daugiau nei prieš metus). Tokį smarkų augimą lėmė pirmą kartą į vertingiausių Baltijos šalių įmonių sąrašą įtraukto banko „Revolut“ rezultatus Lietuvoje konsoliduojančios „Revolut Holdings Europe“ vertė, kuri pasiekė 5,9 mlrd. eurų. Vertingiausių Baltijos šalių įmonių sąraše nuo šešių iki keturių sumažėjo Latvijoje registruotų įmonių, išliko tiek pat (10) Estijoje registruotų įmonių, bei šešios dviejose ar daugiau Baltijos šalių savo buveines registravusios bendrovės“, – teigia Lietuvos įmonių vertės analizę atlikęs investicinės bankininkystės ekspertas, „Confidentus“ partneris Kristupas Kukarskas.

Lyderė poziciją išlaikė net ir kritus pajamoms bei pelnui

Pirmąją vietą vertingiausių Baltijos šalių įmonių trisdešimtuke užėmusios stambios JAV mokslinių produktų bendrovės „Thermo Fisher Scientific“ dukterinės įmonės „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pajamos 2022 metais nukrito 24 proc. iki 1,477 mlrd. eurų, tai lėmė sumažėjęs su COVID-19 pandemija susijusių produktų poreikis, nepaisant to, bendrovė sugebėjo padidinti grynojo pelno maržą nuo 31,83 proc. iki 37,54 proc., todėl grynasis pelnas traukėsi tik dešimtadaliu ir siekė 554 mln. eurų.

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ 2022 m. ataskaitoje prognozuota, kad ir šiais metais įmonės pajamų mažėjimui įtakos gali turėti pasaulinės geopolitinės ir makroekonominės tendencijos. Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, valstybės koregavo savo biudžetų išlaidas – daugiau lėšų nukreipė gynybos sektoriaus stiprinimui, todėl mažėja investicijos mokslo sektoriui ir techninių inovacijų kūrimui.

Išryškėjo tikroji „Revolut“ Baltijos šalyse vertė – bendrovė iškart užkopė į antrąją „Baltic TOP30” vietą, laiptelių žemyn pastūmusi „Vilniaus prekybą“

2022 metų liepą, Lietuvos bankui „Revolut Holdings Europe“ įtraukus į finansiniam konglomeratui priklausančių subjektų sąrašą, įmonė įsigijo 100 proc. „Revolut Bank“, „Revolut Insurance“ ir „Revolut Securities Europe“ akcijų ir tapo viena vertingiausių Baltijos šalyse registruotų bendrovių, kurios vertė, ekspertų skaičiavimais, pasiekė 5,9 mlrd. eurų. „Revolut Holdings Europe“ UAB apjungė visą „Revolut“ verslą, kuris patenka po Europos Sąjungos reguliacija.

2021 m. pabaigoje pasaulinės finansų platformos „Revolut“ įmonei Lietuvoje „Revolut Bank“  Europos centrinis bankas suteikė pilną banko licenciją, tai leido banko klientams teikti mokėjimo paslaugas ir leisti elektroninius pinigus, taip pat toliau siūlyti indėlių draudimu apdraustas sąskaitas ir vartojimo kreditus. Remiantis viešai pateikiamais duomenimis, „Revolut“ aptarnauja per 35 mln. fizinių ir 500 tūkst. juridinių klientų visame pasaulyje.

Trečioje vietoje likusios „Vilniaus prekybos“ grynasis pelnas antrus metus iš eilės mažėjo apie 10 proc., tačiau konsoliduotos pajamos augo 17 proc. ir perkopė 6,5 mlrd. eurų. Per dukterines įmones valdomo vaistinių tinklo „Euroapotheca“, prekybos tinklų „Maxima“ ir „Ermitažas“, prekybos centrų „Akropolis“ bei nekilnojamojo turto plėtros ir nuomos bendrovių darbuotojų skaičius 2022 m. pabaigoje augo 7 proc., o grupės įmonėse dirbo per 47 tūkst. darbuotojų.

Vertingiausių Baltijos šalių įmonių dešimtuke ketvirtoji vieta atiteko „Swedbank Baltics“, kurios vertė išaugo 7 proc. iki beveik 3,4 mlrd. eurų, penktoji – Latvijoje registruotai įmonei „Latvenergo“, kurios vertė išaugo 19 proc. ir pasiekė 2,9 mlrd. eurų. Šių įmonių pozicijos TOP 30 pasikeitė tik dėl naujo Baltijos šalių rinkos žaidėjo – „Revolut Holdings Europe“ – įtraukimo į vertinimą.

Praeitais metais penktoje vietoje buvusi „Ignitis grupė“ šiais metais nukrito į septintąją ir aukštesnę (6-ąją) poziciją užleido investicine veikla užsiimančiai bendrovei „Willgrow“ (buvusiai „ME investicija“), kuriai priklauso logistikos paslaugas teikianti „Girteka Group“ bei pramoninio nekilnojamojo turto vystytoja „Sirin Development“ – įmonės vertė 2022 m. augo net 55 proc. ir pasiekė daugiau nei 2,5 mlrd. eurų.

Vertingiausių Baltijos šalių įmonių dešimtuke šiemet neliko „Lietuvos geležinkelių“, pernai įmonė rikiavosi 9-oje vietoje, šiemet nukrito į 20-ąją: įmonių grupės vertė 2022 m. krito 28 proc. (389 mln. eurų),  o  grynasis pelnas pernai siekė tik 1,2 mln. eurų, kai 2021-iais buvo uždirbta beveik dvidešimt kartų daugiau (23,5 mln. eurų.). Nors 2022 metais įmonė pervežė 35 proc. daugiau keleivių nei ankstesniais metais, net 39 proc. susitraukė krovinių vežimo apimtys – iki 31 mln. tonų (20 mln. tonų mažiau nei 2021-aisiais). „Lietuvos geležinkelių“ grupės skelbtoje 2022 metų ataskaitoje nurodoma, kad tokiam rezultatui įtakos turėjo Rusijos karas Ukrainoje, Rusijai ir Baltarusijai taikomos sankcijos ir klientų sprendimai mažinti sąsajas su šiomis šalimis.

„Baltic TOP 30“ – visos trys valstybinės Latvijos, Estijos bei Lietuvos bendrovės

Didžiausią augimą (net 64 proc. ir 2,2 mlrd. eurų vertę bei 9-tą vietą) vertingiausių Baltijos šalių įmonių 30-uke pasiekė Latvijos valstybės įmonė „Latvijas valsts meži”, užsiimanti valstybinės miško nuosavybės administravimu ir tvarkymu. Puikius rezultatus pasiekė ir 23-oje trisdešimtuko vietoje esantis Estijos valstybinis miškotvarkos centras („Riigimetsa majandamise keskus“), kurio vertė išaugo 25 proc. ir pasiekė 1 mlrd. eurų.

Į vertingiausių įmonių sąrašą pirmą kartą pateko ir Lietuvos Valstybinių miškų urėdija, užėmusi 27-ąją vietą ir pasiekusi 791 mln. eurų vertę. 2022 metais įmonė uždirbo didžiausią pelną nuo įmonės įkūrimo: gavo 320 mln. eurų pajamų (2021 m. – 205,9 mln.) ir 127,5 mln. eurų ikimokestinio pelno (2021 m. – 44,5 mln.).

„Fenomenalu, bet hipotetiškai konsolidavus visų trijų Baltijos šalių miškus kontroliuojančių bendrovių vertes, tokio miškų milžino vertė leistų jam užkopti net į ketvirtąją vertingiausių įmonių Baltijos šalyse poziciją. Sėkmingus bendrovių rezultatus lėmė itin palanki padėtis medienos rinkoje ir investicijos į atsinaujinimą“, – teigia „Confidentus“ partneris K. Kukarskas.

Atliekant įmonių Baltijos šalyse vertės analizę buvo vertinti maždaug tūkstančio įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje duomenys. Įmonių vertė (finansinių paslaugų bendrovių atveju – nuosavo kapitalo vertė) buvo nustatoma taikant palyginamųjų daugiklių metodą bei atlikus įmonių gerosios valdysenos pagal viešai skelbiamą informaciją įvertinimą. Biržoje listinguojamų įmonių vertės buvo skaičiuojamos pagal biržoje buvusią kainą.

Tyrimo metu buvo vertinami tik viešai prieinami bendrovių, kurios yra registruotos Baltijos šalyse, duomenys, todėl į sąrašą nepateko kai kurie žinomi Baltijos šalių technologijų startuoliai ir vienaragiai, nekonsoliduojantys finansinių rezultatų Baltijos šalyse. Jei įmonė veiklą vykdė keliose Baltijos šalyse, jų vertė buvo vertinama konsoliduotai.

30 vertingiausių įmonių Baltijos šalyse 2023 m. (vertė EUR)

1. Thermo Fisher Scientific Baltics, UAB – 6,180 mlrd.
2. Revolut Holdings Europe, UAB – 5,924 mlrd.
3. Vilniaus prekyba, UAB – 4,816 mlrd.
4. Swedbank Baltics, AS – 3,397 mlrd.
5. Latvenergo, AS – 2,912 mlrd.
6. Willgrow, UAB – 2,549 mlrd.
7. Ignitis grupė, AB – 2,463 mlrd.
8. SEB Bank Group –2,312 mlrd.
9. Latvijas Valsts Meži, AS – 2,206 mlrd.
10. Telia Group – 1,897 mlrd.
11. Enefit Green, AS – 1,458 mlrd.
12. Luminor Bank, AS – 1,352 mlrd.
13. Eesti Energia, AS – 1,204 mlrd.
14. Tele2 Group – 1,202 mlrd.
15. Mikrotikls, SIA – 1,182 mlrd.
16. LHV Group, AS – 1,154 mlrd.
17. Baltic Classifieds Group – 1,115 mlrd.
18. Tallink Grupp, AS – 1,106 mlrd.
19. Bitė Lietuva, UAB – 1,082 mlrd.
20. Lietuvos geležinkeliai, AB – 1,049 mlrd.
21. Riigi Kinnisvara, AS – 1,030 mlrd.
22. Graanul Invest, AS – 1,020 mlrd.
23. Riigimetsa Majandamise Keskus, SA – 1,012 mlrd.
24. Gren Group – 1,010 mlrd.
25. Utilitas, OÜ – 844 mln.
26. Infotar, AS – 799 mln.
27. Valstybinių miškų urėdija, VĮ – 791 mln.
28. Rimi Group – 732 mln.
29. Koncernas Achemos Grupė, UAB – 730 mln.
30. Epso-G, UAB – 702 mln.

Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/474572